Sagamio įlanka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sagamio įlanka (jap. 相模湾 = Sagami-wan), taip pat Samagio jūra – įlanka į pietus nuo Kanagavos prefektūros Honšiu saloje, Japonijoje. Įlanką iš rytų supa Miuros pusiasalis (Kanagava), vakaruose – Idzu pusiasalis (Šizuoka) ir šiaurėje – Šonano pakrantė, tuo tarpu Idzu Ošimos sala žymi pietines įlankos ribas. Sagamio įlanka yra 40 km į pietvakarius nuo šalies sostinės Tokijo. Didžiausias įlankos gylis siekia 1500 m.

Prie įlankos įsikūrę šie miestai: Odavara, Čigasakis, Fudžisava, Hiracuka, Itas ir Kamakura.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl seklaus dugno įlankos šiaurinėje dalyje Šonano pakrantė 1498 m. gerokai nukentėjo nuo cunamio ir taifūnų sukeltų bangų, buvo sugriauta Kōtoku-in šventykla, saugojusi Didžiąją Budą (daibucu).[1]

1923 m. Didžiojo Kanto žemės drebėjimo epicentras buvo giliai po Idzu Ošimos sala Sagamio įlankoje. Jis nuniokojo Tokiją, Jokohamą, aplinkines Čibos, Kanagavos ir Šizuokos prefektūras, taip pat padarė daug žalos ir visame Kanto regione.[2]

Samagio įlankos vaizdas nuo Komagatakės kalno, 2008 m. balandis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kamio, Kenji & Willson, Heather, An English Guide to Kamakura's Temples and Shrines, p.143-144.
  2. Hammer, Joshua. (2006). Yokohama Burning: the Deadly 1923 Earthquake and Fire that Helped Forge the Path to World War II, p. 278.