Stepinė vištelė

Stepinė vištelė, arba sadža (Syrrhaptes paradoxus) – vidutinio dydžio smiltvištinių (Pteroclididae) šeimos paukštis.

Išvaizda

Stepinė vištelė yra karvelio dydžio, uodega ilga, yliška. Patino kakta, viršugalvis ir gerklė oranžiškai geltoni. Pakaušis pilkas. Pilka juostelė virš akių jungiasi su pilkais kaklo šonais ir gurkliu. Krūtinės priekinėje dalyje yra kelios pusmėnulio pavidalo juodos dėmės. Pilvas smėlio spalvos su juoda dėme. Kojų visi trys pirštai suaugę, apaugę plunksnomis. Nagai juodi. Snapas pilkas. Rainelė ruda. Patelės viršutinė kūno pusė labiau išmarginta juosvomis dėmėmis negu patino, krūtinė be dėmėtos skersinės juostos. Jauniklių viršutinė kūno pusė gelsva, su rudu skersiniu raštu bei šviesiais plunksnų kraštais. Pagurklis gelsvas su skersinėmis juostelėmis. Vidurinės vairuojamosios plunksnos nepailgėjusios. Krūtinė bei pilvas kaip suaugusių paukščių.

Paplitimas

Eurazijoje paplitusi iki Volgos–Uralo tarpupio ir šiaurės rytų Kinijos. Šiaurėje arealas siekia Irtyšiaus aukštupį, Baikonurą, pietvakarines Altajaus priekalnes, Užbaikalę. Pietuose arealas tęsiasi iki pietinio Tibeto, šiaurinių Kunluno priekalnių, Isyk Kulio ežero, Syrdarjos vidurupio, Aralo jūros, Mangyšlako pusiasalio. Per rūšiai būdingą nereguliarią migraciją paukščiai gali skristi perėti gerokai toliau į šiaurę ar vakarus nuo pagrindinio arealo.

Lietuvoje pastebėta XIX a.

Biologija

Stepinės vištelės kiaušinis

Dykumų ir pusdykumių gyventoja. Vaikšto smulkiais žingsneliais, kūną laiko beveik horizontaliai. Kojos gana trumpos, tačiau kartais bėgioja. Pakyla plasnodama sparnais, skrenda labai greitai. Balsas negarsus, melodingas. Kartais aptinkamos didžiuliais būriais. Veisiasi dažniausiai kolonijomis. Monogamas. Lizdas – paprasta duobutė žemėje. Vienoje dėtyje paprastai būna 2–3 kiaušiniai, kuriuos abu porelės nariai peri apie mėnesį.

Minta augalų sėklomis, pumpurais. Reguliariai ryte ir vakare skrenda geri vandens.

Šaltiniai

• Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.