SS Wilno (laivas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„SS Wilno“
SS Wilno (laivas)
„SS Wilno“ nuotrauka (prieš 1930 m.)
Bendra informacija
Vėliava Lenkija Lenkija
Statytojas Chantiers Navais Francais Blainville
Plaukioja (-jo) nuo 1926 m.
Savininkas ŻP/PŻM
Namų uostas Gdynė
Plaukiojo iki 1958 m.
Charakteristikos
Tipas balkeris
Tonažas Brutto 2018/Netto1121 RT
Ilgis 84,60 m
Plotis 12,10 m
Grimzlė 5,60 m
Greitis 9 mazgai
Įgula 28 žm.

„SS Wilno“ (vėliau „Wielun“ ) – garlaivis, vienas pirmųjų vienetinių balkerių, sukonstruotų Lenkijos prekybinei laivininkystei (lenk. Polska Marynarka Handlowa). Vienas iš vadinamųjų prancūzų (kartu su „SS Kraków“, „SS Katowice“, „SS Poznań“ ir „SS Toruń“). Naudotas 1926-1958 m.

Pavadintas pagal tuo metu Lenkijai priklausiusį Vilniaus miestą.

Pirmoju laivo kapitonu buvo Mamert Stankiewicz, kuris 1927 m. sausio 4 d. atlydėjo „SS Wilno“ iš Prancūzijos laivų statyklos „Chantiers Navais Francais Blainville“ į Gdynės uostą, kaip pirmąjį Lenkijos laivą istorijoje.

„SS Wilno“ nuotrauka žurnalo viršelyje

Tarpukariu laivas plaukiojo Baltijos ir Šiaurės jūrose, plukdydamas lenkišką anglį į Švedijos ir Britanijos uostus. Nuo pradžios iki pat 1951 m. „SS Wilno“ (kaip ir kitų prancūzų) valdytoju buvo „Żegluga Polska“.[1]

Antrojo pasaulinio karo metu išgarsėjo savo drąsiu pabėgimu iš Prancūzijos Sfakso uosto Tunise ir atliko daug reisų karo tikslais. Į Lenkija sugrįžo 1946 m.

1949 m. pavadinimas pakeistas į „Wielun“ (pagal miestą Veliunis) dėl politinių priežasčių. Tokį pavadinimą laivas turėjo iki 1958 m., kol juo buvo naudojamasi.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Piwowoński, J., 1989. Flota spod biało-czerwonej. Warszawa, Nasza Księgarnia. psl. 18.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pertek, J., 1983. Druga mała flota. Poznań, Wydawnictwo Poznańskie.