Sėjamoji pipirnė
| Lepidium sativum | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Sėjamoji pipirnė (Lepidium sativum) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Sėjamoji pipirnė (lot. Lepidium sativum, angl. Garden cress) - bastutinių (Brassicaceae) šeimos vienmečių augalų rūšis. Kilusi iš Irano, o kaip prieskonis plačiai auginama Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose.
Lapai plunksniškai karpyti arba skiautėti. Žiedai maži, balti arba rožiniai, susitelkę kekėse. Sėklos mažos, truputį suplotos, gelsvai rudos, beveik lygiu paviršiumi.
Sėjamoji pipirnė nereikli dirvai. Sėti galima labai anksti pavasarį, o norint nuolat turėti šviežių augalėlių - kas 2-3 savaitės. Pipirnėse yra daug kalcio, fosforo, jodo, geležies, B grupės ir C vitaminų, karotino. Sėjamosios pipirnės aštroko skonio ir palyginti stipraus kvapo, valgomos labiau kaip prieskonis su kitais salotiniais augalais, dedama į mišraines su daržovėmis. Liaudies medicinoje sėjamoji pipirnė vertinama kaip priemonė nuo skorbuto, karštinės, vartojama „kraujui valyti“[1].
