Sąrašas:Lietuvos grybų rūšys

Grybai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje nuo senų laikų paplitęs grybų rinkimas maistui (grybavimas). Šalies miškuose rasta daugiau kaip 1000 kepurėtųjų grybų rūšių, manoma, kad iš viso jų auga apie 2000 (Europoje 6000 rūšių). Iš jų rasta 382 valgomų grybų rūšys (Europoje – 500). Tačiau praktiniu požiūriu svarbių yra 120–140 rūšių, kitos – nevalgomos, menkavertės, nuodingos arba retos grybų rūšys.

Žemiau pateiktas sąrašas suskirstytas į tris skirsnius:

valgomus
nevalgomus, bet nenuodingus grybus,
nuodingus grybus ,
mirtinai nuodingus grybus .

Toliau pagal dalinę grybų sistematiką (taksonomiją) - skyrius, šeima, gentis, rūšis.

Lietuvos vietinės, savaime augančių ir žmonių valgomųjų grybų rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Papėdgrybių skyrius (Basidiomycota)

Baravykinių (Boletaceae) šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baravykų (Boletus) gentis:

Gelsvakotis baravykas (Boletus appendiculatus); Baravykinių (Boletaceae) šeimos, baravykų (Boletus); genties grybų rūšis.
Bronzinis baravykas (Boletus aereus); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Beržyninis baravykas (Boletus betulicola);
Tikrinis baravykas (Boletus edulis); Vienas maistingiausių grybų.
Dėmėtasis baravykas (Boletus erythropus); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Fechtnerio baravykas (Boletus fechtneri); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Blyškusis baravykas (Boletus impolitus); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Baravykas paąžuolis (Boletus luridus);
Pušyninis baravykas (Boletus pinophilus); Vertingiausias valgomas grybas.
Kislusis baravykas (Boletus pulverulentus); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Vasarinis baravykas (Boletus reticulatus);

Voveraitinių (Cantharellaceae) šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trimitėlių (Craterellus) gentis

Paprastasis trimitėlis (Craterellus cornucopioides); Voveraitinių (Cantharellaceae) šeimos, trimitėlių (Craterellus) genties grybų rūšis.
Raukšlėtasis trimitėlis (Pseudocraterellus sinuosus); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Voveraičių (Cantharellus) gentis:

Valgomoji voveraitė (Cantharellus cibarius); Voveraitinių (Cantharellaceae) šeimos, voveraičių (Cantharellus) genties grybų rūšis.
Pilkoji voveraitė sin. pilkasis trimitėlis (Cantharellus cinereus sin. Pseudocraterellus cinereus); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Cantharellus infundibuliformis (Cantharellus infundibuliformis);
Gelsvoji voveraitė (Cantharellus lutescens);
Rudoji voveraitė (Cantharellus tubaeformis);

Ūmėdinių (Russulaceae) šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piengrybių (Lactarius) gentis:

Aitriakvapis piengrybis (Lactarius acerrimus);
Švelnusis piengrybis (Lactarius aurantiacus, sin. Lactarius mitissimus);
Pilkšvažalis piengrybis (Lactarius blennius);
Kamparinis piengrybis (Lactarius camphoratus). Valgomas ir vartojamas kaip prieskonis.
Drebulyninis piengrybis (Lactarius controversus);
Pušyninė rudmėsė (Lactarius deliciosus);
Eglyninė rudmėsė (Lactarius deterrimus);
Kreivakepuris piengrybis (Lactarius flexuosus);
Kvapusis piengrybis (Lactarius glyciosmus). Valgomas, bet menkavertis.
Geltonrudis piengrybis (Lactarius ichoratus);
Pelkinis piengrybis (Lactarius lacunarum). Mitybinė vertė nežinoma.
Lelijinis piengrybis (Lactarius lilacinus). Valgomas, bet menkavertis.
Juodasis piengrybis (Lactarius lignyotus);
Mažasis piengrybis (Lactarius obscuratus); Bevertis.
Blyškusis piengrybis (Lactarius pallidus);
Eglyninis piengrybis (Lactarius picinus);
Piengrybis grūzdas (Lactarius piperatus);
Maumedinis piengrybis (Lactarius porninsis);
Aitrusis piengrybis (Lactarius pyrogalus);
Baltagauris piengrybis (Lactarius pubescens);
Gelsvasis piengrybis (Lactarius resimus);
Rudasis piengrybis (Lactarius rufus);
Geltonasis piengrybis (Lactarius scrobiculatus);
Šiurkščiaviršis piengrybis (Lactarius spinosulus). Menkavertis.
Apysaldis piengrybis (Lactarius subdulcis);
Palšvasis piengrybis (Lactarius thejogalus); Menkavertis valgomas grybas.
Piengrybis paberžis (Lactarius torminosus);
Paprastasis piengrybis (Lactarius trivialis);
Juodasis grūzdas (Lactarius turpis, sin. Lactarius necator);
Glitusis piengrybis (Lactarius uvidus);
Tuščiakotis piengrybis (Lactarius utilis);
Piengrybis paliepis (Lactarius vellereus);
Glebusis piengrybis (Lactarius vietus);
Melsvėjantysis piengrybis (Lactarius violascens);
Piengrybis jautakis (Lactarius volemus);
Rievėtasis piengrybis (Lactraius zonarius);
Piengrybis paąžuolis (Lactarius quietus);

Ūmėdžių (Russula) gentis:

Juodmėsė ūmėdė (Russula adusta);
Pilkšvažalė ūmėdė (Russula aeruginea);
Rausvoji ūmėdė (Russula alutacea);
Auksaviršė ūmėdė (Russula aurea); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Rožinė ūmėdė (Russula aurora);
Melsvažalė ūmėdė (Russula cyanoxantha);
Auksiškoji ūmėdė (Russula claroflava);
Blunkančioji ūmėdė (Russula decolorans);
Ūmėdė garduolė (Russula delica);
Dvokiančioji ūmėdė (Russula foetens);
Trapioji ūmėdė (Russula fragilis); Valgoma, bet menkavertė.
Šakotalakštė ūmėdė (Russula heterophylla);
Raiboji ūmėdė (Russula integra);
Grakščioji ūmėdė (Russula lepida);
Juosvoji ūmėdė (Russula nigricans)';
Geltonviršė ūmėdė (Russula ochroleuca);
Alyvinė ūmėdė (Russula olivacea);
Pelkinė ūmėdė (Russula paludosa);
Tikroji ūmėdė (Russula vesca);
Geltonoji ūmėdė (Russula vitellina);
Žalsvoji ūmėdė (Russula virescens). Valgoma, vartojama salotoms.
Silkiakvapė ūmėdė (Russula xerampelina);

Lietuvos vietinės, savaime augančių ir žmonių nevalgomų, bet ir nenuodingų grybų rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

(Šioje sąrašo dalyje taip pat įrašyti visi grybai kurių vertė nenustatyta).

Papėdgrybių skyrius (Basidiomycota)

Baravykinių (Boletaceae) šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baravykų (Boletus) gentis

Gražiakotis baravykas (Boletus calopus); Dėl kartaus skonio nevalgomas.
Kartusis baravykas (Boletus radicans). Dėl kartaus skonio nevalgomas, bet nenuodingas. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (1 (E) kategorija).

Ūmėdinių (Russulaceae) šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piengrybių (Lactarius) gentis:

Violetiškasis piengrybis (Lactarius aspideus);
Pilkasis piengrybis (Lactarius azonites);
Rusvasis piengrybis (Lactarius hysginus);
Pelkinis piengrybis (Lactarius lacunarum); Mitybinė vertė nežinoma.
Mažasultis piengrybis (Lactarius serifluus);
Kimininis piengrybis (Lactarius sphagneti); Bevertis.

Ūmėdžių (Russula) gentis:

Suodinė ūmėdė (Russula anthracina); Dėl aštraus skonio valgyti nerekomenduojama.
Kvapioji ūmėdė (Russula grata); Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Piktoji ūmėdė (Russula emetica);
Raudonkotė ūmėdė (Russula rhodopoda); Valgoma, bet dėl kartaus skonio valgyti nerekomenduojama.
Kraujaspalvė ūmėdė (Russula sanguinea); Labai aštraus kvapo.
Citrinalakštė ūmėdė (Russula sardonia); Dėl aštraus skonio valgyti nerekomenduojama.

Lietuvos vietinės, savaime augančių ir žmonėms nuodingų grybų rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Papėdgrybių skyrius (Basidiomycota)

Baravykinių (Boletaceae) šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baravykų (Boletus) gentis:

Šėtoninis baravykas (Boletus satanas);

Nuosėdinių (Cortinariaceae) šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuosėdžių (Cortinarius) gentis:

Raudonlakštis nuosėdis (Cortinarius semisanguineus); Nuosėdinių (Cortinariaceae) šeimos, nuosėdžių (Cortinarius) genties nuodingas grybas.

Kūgiabudžių (Galerina) gentis:

Eglinė kūgiabudė sin. rudeninė kūgiabudė (Galerina marginata sin. Galerina autumnalis); Nuosėdinių (Cortinariaceae) šeimos, kūgiabudžių (Galerina) genties nuodingas grybas.

Plaušabudžių (Inocybe) gentis:

Stačioji plaušabudė (Inocybe fastigiata); Nuosėdinių (Cortinariaceae) šeimos, plaušabudžių (Inocybe) genties nuodingas grybas.
Pilkalakštė plaušabudė (Inocybe geophylla);

Meškutinių (Paxillaceae) šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meškučių (Paxillus) gentis:

Pilkoji meškutė sin. alksninukas (Paxillus involutus); Meškutinių (Paxillaceae) šeimos, meškučių (Paxillus) genties grybų rūšis. Be kai kurių silpnai nuodingų medžiagų, ji turi savybę kaupti radioaktyvias medžiagas.

Skydabudinių (Pluteaceae) šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Musmirių (Amanita) gentis:

Gelsvoji musmirė (Amanita citrina);Skydabudinių (Pluteaceae) šeima, musmirių (Amanita) gentis.
Paprastoji musmirė (Amanita muscaria); Skydabudinių (Pluteaceae) šeima, musmirių (Amanita) gentis. Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė iki 20-25 cm skersmens, kotas 8-20 cm ilgio, 1-3 cm skersmens storio. Joje yra haliucinacijas sukeliančių medžiagų: muscimolo, muskarono, cholino, muskarino.
Rausvarudė musmirė (Amanita porphyris);

Ūmėdinių (Russulaceae) šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piengrybių (Lactarius) gentis:

Kartusis piengrybis (Lactarius acris);
Samaninis piengrybis (Lactarius helvus);
Kislusis piengrybis (Lactarius repraesentaneus);

baltikinių (Tricholomataceae) šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

baltikų (Tricholoma) gentis:

Geltonasis baltikas (Tricholoma sulphureum); Baltikinių (Tricholomataceae) šeimos, baltikų (Tricholoma) genties grybų rūšis.
Dryžuotasis baltikas (Tricholoma virgatum);

Lietuvos vietinės, savaime augančių ir žmonėms mirtinai nuodingų grybų rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Papėdgrybių skyrius (Basidiomycota)

Nuosėdinių (Cortinariaceae) šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuosėdžių (Cortinarius) gentis:

Nuodingasis nuosėdis (Cortinarius orellanus); Nuosėdinių (Cortinariaceae) šeimos, nuosėdžių (Cortinarius) genties mirtinai nuodingas grybas.
Rausvasis nuosėdis (Cortinarius rubellus);

Plaušabudžių (Inocybe) gentis:

Patujaro plaušabudė (Inocybe erubescens, sin. Inocybe patouillardii); Plaušabudžių (Inocybe) genties grybų rūšis.

Skydabudinių (Pluteaceae) šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Musmirių (Amanita) gentis:

Margoji musmirė (Amanita pantherina);
Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides);
Smailiakepurė musmirė (Amanita virosa);

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis straipsnis apie mikologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.