Sąrašas:TSRS lyderiai

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Sąrašas:Faktiniai TSRS vadovai)
   'Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – vardų rašyba, iškelti „trijulę“'
Jei galite, sutvarkykite.

Chronologinis Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (TSRS) lyderių sąrašas (TSRS komunistų partijos centrinio komiteto vadovai ir TSRS prezidentas).

Formali valdžios struktūra Sovietų Sąjungoje susidarė iš trijų pagrindinių šakų, kurios davė pradžią susikurti trims aukščiausiems postams.

Pirmasis pagal svarbumą buvo Auščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininko postas, neformaliai verčiant tai buvo Sovietų Sąjungos prezidentas. Teoriškai tai buvo aukščiausias postas, kadangi Aukščiausioji taryba buvo laikinas tarybų kongreso organas, kuris vėliau pagal TSRS konstituciją tapo aukščiausiu žmonių valdžios organu.

Vyriausybės galva buvo Sovietų Sąjungos premjeras. Lenino laikais tai buvo svarbiausias postas.

Praktikoje, lyderis arba SSRS komunistų partijos generalinis sekretorius užėmė visai kitą postą, kas paniojo Vakarus, nes nebuvo aišku, kas yra pagrindinis TSRS vadovas. Leninas, Stalinas ir Malenkovas labiau vadino save premjerais, o Chruščiovui, Brežnevui ir kitiems lyderiams labiau tiko prezidento postas (vadintas Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininko postu, o vėliau 1990 metais Sovietų Sąjungos prezidento postu).

Nuotrauka Vardas, pavardė Postas Valdymo laikotarpis Aukščiausias vadovas

Vladimiras Leninas
Владимир Ильич Ленин
Liaudies komisarų tarybos pirmininkas[1]. Neformaliai, bolševikų lyderis. 1917 m. spalio 26 d. –
1924 m. sausio 21 d.
1922 m. gruodžio 30 d. –
1924 m. sausio 21 d.
Josifas Stalinas
Иосиф Виссарионович Сталин
Visasąjunginės komunistų partijos centrinio komiteto generalinis sekretorius 1922 m. balandžio 3 d. –
1953 m. kovo 5 d.
1927 m. –
1953 m.
kovo 5 d.
SSRS Ministrų Tarybos pirmininkas 1941 m. gegužės 6 d. –
1953 m. kovo 5 d.
Georgijus Malenkovas
Гео́ргий Максимилиа́нович Маленко́в
SSRS Ministrų Tarybos pirmininkas 1953 m. kovo 5 d. –
1955 m. vasario 8 d.
1953 m.
kovo 5 d. –
1953 m. rugsėjo 7 d.
Nikita Chruščiovas
Никита Сергеевич Хрущёв
Sovietų Sąjungos komunistų partijos centrinio komiteto pirmasis sekretorius 1953 m. rugsėjo 7 d. –
1964 m. spalio 14 d.
1953 m. rugsėjo 7 d. –
1964 m. spalio 14 d.
SSRS Ministrų Tarybos pirmininkas 1958 m. kovo 27 d. – 1964 m. spalio 14 d.
Troika (Trijulė) Leonidas Brežnevas, Леони́д Ильи́ч Бре́жнев Sovietų Sąjungos komunistų partijos pirmasis sekretorius 1964 m. spalio 14 d. –
1966 m.
balandžio 8 d.
Aleksejus Kosyginas, Алексе́й Никола́евич Косы́гин SSRS Ministrų Tarybos pirmininkas 1964 m. spalio 14 d. –
1980 m. spalio 23 d.
Anastasas Mikojanas, Анаста́с Ива́нович Микоя́н SSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininkas 1964 m. spalio 14 d. –
1965 m.
gruodžio 9 d.
Leonidas Iljičius Brežnevas
Леонид Ильич Брежнев
Sovietų Sąjungos komunistų partijos pirmasis sekretorius 1964 m. spalio 14 d. –
1966 m.
balandžio 8 d.
1964 m. spalio 14 d. –
1982 m. lapkričio 10 d.
Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius 1966 m.
balandžio 8 d. –
1982 m.
lapkričio 10 d.
SSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininkas 1960 m. gegužė d. –
1964 m. spalio 14 d. ir
1977 m.
birželio 16 d. –
1982 m.
lapkričio 10 d.
Jurijus Andropovas
Ю́рий Влади́мирович Андро́пов
Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius 1982 m.
lapkričio 12 d. –
1984 m. vasario 9 d.
1982 m.
lapkričio 12 d. –
1984 m. vasario 9 d.
SSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininkas 1983 m.
birželio 16 d. –
1984 m. vasario 9 d.
Konstantinas Ustinovičius Černenka
Константин Устинович Черненко
Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius 1984 m.
vasario 13 d. –
1985 m. kovo 10 d.
1984 m.
vasario 13 d. –
1985 m.
kovo 10 d.
SSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininkas 1984 m.
balandžio 11 d. –
1985 m. kovo 10 d.
Michailas Gorbačiovas
Михаил Сергеевич Горбачёв
Sovietų Sąjungos komunistų partijos centrinio komiteto generalinis sekretorius ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius 1985 m.
kovo 11 d. –
1991 m.
rugpjūčio 24 d.
1985 m. kovo 11 d. –
1991 m.
gruodžio 25 d.
SSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininkas 1988 m. spalio 1 d. – 1989 m.
gegužės 25 d.
SSRS Aukščiausiosios tarybos pirmininkas [2] 1989 m. kovo 25 d. – 1990 m. kovo 15 d.
Sovietų Sąjungos prezidentas[3] 1990 m. kovo 15 d. –
1991 m.
gruodžio 25 d.
  1. Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga susikūrė tik 1922 metais. Nuo 1917 metų rugpjūčio mėnesio, po Vasario revoliucijos, šalis vadinosi Rusijos respublika, o po Spalio revoliucijos, nuo 1918 iki 1922 metų šalies pavadinimas buvo Rusijos Sovietų Federacinė Socialistinė respublika.
  2. SSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininko postas buvo pervadintas.
  3. 1990 metų kovo 15 dieną buvo sukurta Sovietų Sąjungos prezidento institucija. Nors SSRS Aukščiausiosios tarybos pirmininko postas išliko, šis nebeatliko valstybės vadovo funkcijų, o buvo tik parlamento pirmininkas.

SSRS komunistų partijos centrinio komiteto generalinio sekretoriaus postas buvo sukurtas 1922 m., tačiau šis postas netapo svarbiausiu iki, kol Stalinas susidorojo su Trockiu ir Kamenevu ir tapo Lenino įpėdiniu. Šitoks posto pavadinimas buvo neformalus nuo 1934 m. iki 1953 m., nes 17-asis komunistų partijos suvažiavimas oficialiai uždraudė naudoti tokį posto pavadinimą. Todėl nuo 1953 m. rugsėjo iki 1966 m. balandžio buvo tik Pirmojo sekretoriaus postas. Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininko postas atitiko šalies prezidento postą, o ministrų tarybos pirmininko ir liaudies komisarų tarybos pirmininko postai atitiko premjero, ministro pirmininko postą.

1990 m. kovo 14 d. naujai sudaryta Liaudies deputatų taryba nubalsavo, kad komunistų partija nebegalėtų kontroliuoti valdžios institucijų, ir išrinko Michailą Gorbačiovą SSRS prezidentu.