Ryklialazdė
Ryklialazdė (angl. shark stick, bang stick) – po vandeniu naudojamas lazdos pavidalo įtaisas, kurį įrėmus į kietą paviršių iššauna vienintelis šovinys. Ryklialazdė sudaryta iš cilindro pavidalo šaunamosios dalies (antgalio, angl. powerhead) ir ilgos lazdos, prie kurios tvirtinama pirmoji dalis. Ryklialazdės naudojamos kaip gynybos nuo ryklių ir krokodilų priemonė, taip pat pat kaip ginklas žuvų medžioklei.
Ryklialazdė būna laikoma ranka arba iššaunama povandeniniu šautuvu.[1][2][3]
Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ryklialazdės antgalis angl. powerhead yra:
- vamzdelis, kuris yra šovinio lizdas,
- jo dugne yra strypelio pavidalo skiltuvas (jis skelia kapsulę ir iššauna šovinį) ir
- saugos kaištis (angl. safety pin), kuri veikia kaip saugiklis, apsaugąs nuo nepageidaujamo šūvio.
- dugninėje dalyje yra tvirtinimo įtaisas, kuriuo antgalis sujungiamas su pačia lazda (ar povandeninio šautuvo ietimi).[1]
Ryklialazdžių antgaliai būna įvairūs, jie gali būti užtaisomi įvairiais šoviniais (pistoletiniais, šautuviniais, šratiniais medžiokliniais). įvairių kalibrų, nuo .22 WMR iki 12-to kalibro medžioklinių. Vienas dažniausių ryklialazdėse naudojamų kalibrų yra .357 Magnum, kaip pakankamai galingas ir kartu pakankamai kompaktiškas. 12-to kalibro šoviniai paprastai naudojami tik ranka laikomose ryklialazdėse.[1]
Daugelis ryklialazdžių naudoja komercinius šovinius, nepritaikytus naudoti po vandeniu, todėl juos tenka užsandarinti. Tam paprastai šovinys patepamas vandeniui atspariu laku (tai gali būti ir nagų lakas) dugnelio srityje (siūlė tarp tūtelės ir kapsulės) ir kakliuko srityje (siūlė tarp tūtelės angos krašto ir kulkos). Naudojant medžioklinius šovinius su plastikinėmis tūtelėmis priekinė užvalcuota tūtelės dalis gali būti užsandarinama užmaunant guminį balionėlį.[1][2]
Kontaktinis šaudymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kulkos sukonstruotos veikti ore, kurio tankis labai mažas. Vandens tankis apie 800 kartų didesnis negu oro jūros lygyje, tad kulkos kelias vandenyje tiek pat kartų trumpesnis. Kulka ore nuskrieja iki 1600 m, o vandenyje – apie metrą. Ekspansyviųjų kulkų (pvz., dubianosių) kelias vandenyje dar trumpesnis, nes dėl didelio tankio tokios kulkos išsiplečia. Ryklialazdžių kulkų energija iššovus dėl kontakto su ryklio oda nėra švaistoma pasipriešinimui vandenyje įveikti, o tiesiogiai veikia taikinį.[1]
Daugelis komercinių ryklialazdžių antgalių naudoja standartinius pistoletinius šovinius, tokius kaip .357 Magnum ar .44 Magnum, tačiau šaunant įrėmus kulka įtakos ryklialazdės kaunamajam poveikiui beveik neturi. Jei šovinys neturi kulkos, tokią pačią žalą padaro šūvio metu išlekiančios parako dujos (vamzdžio liepsna), kurios prasiskverbia į ryklio audinius. Tuštieji šoviniai, šaudant ryklialazde, daro praktiškai tokią pačią žalą kaip ir šoviniai su kulkomis.
Vienas komerciškai gaminamas ryklialazdžių variantas naudojo modifikuotas .30-30 Winchester kalibro tūteles, užtaisytas atvirkščiai. Į .30-30 Winchester tūtelės angą įstatoma mažesnė .38 Special kalibro tūtelė su kapsule. .30-30 Winchester tūtelė užtaisyta paraku, o jos kraštai užspausti, kad neliktų tarpų. Į ryklialazdės antgalį gautas šovinys dedamas taip, kad .30-30 Winchester tūtelės dugnelis būtų atsuktas į priekį. Iššaunama skiltuvui smogiant į .38 Special kapsulę, kurios inicijuojanti liepsna padega paraką, esantį bendroje abiejų tūtelių ertmėje. Susidarančios parako dujos sviedžia pirmyn .30-30 tūtelę su degančiu paraku jos viduje.[1][4]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 „FreeDiveList FAQ“. Suarchyvuota iš originalo 2007-12-15. Nuoroda tikrinta 2014-06-02.
- ↑ 2,0 2,1 „Beco Inner Space Products On-Line Catalog“.
- ↑ „Revenue Ruling 55-569, C.B. 1955-2, 483“.
- ↑ Šablonas:US patent reference