Rykantai
| Rykantai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis | ||||||||||||||||
| Savivaldybė | Trakų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Lentvario seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 412 (2001 m.) | |||||||||||||||
| RykantaiVikiteka | ||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Rykantai – kaimas Trakų rajone, 7 km į šiaurės vakarus nuo Lentvario, prie autostrados A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda . Seniūnaitijos centras.
Yra Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1585 m.), kapinaitės, biblioteka, paštas (LT-21063), geležinkelio stotis. Į šiaurę nuo kaimo teka Neris. Gamtos paminklas – Rykantų ąžuolas.
Kaimas įsikūręs ant kalvų, prie senojo Vilniaus–Kauno kelio.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Rykantai (Rinkant) minimi XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose[2].
Rykantai žinomi kaip viena iš pirmųjų reformatų gyvenviečių Lietuvoje. XVII a. minimas Rykantų dvaras.
Napoleono žygis [taisyti]
Rykantų vardas minimas L. Tolstojaus romane „Karas ir taika“, kai caro Aleksandro (apsistojusio Vilniuje) pasiuntinys generolas A. Balašovas įteikia Napoleonui (apsistojusiam Rykantuose) laišką, siekiant tartis, kad būtų nutrauktas Napoleono žygis Rusijon:
| Laiškas, atgabentas Balašovo, buvo paskutinis Napoleono laiškas Aleksandrui. Visos pokalbio smulkmenos buvo perduotos rusų imperatoriui, ir karas prasidėjo. |
Istorikas B. Dundulis knygoje „Lietuva Napoleono agresijos metais“ rašo, kad A. Balašovas tik buvo atvykęs į Rykantus, tikėdamasis rasti Napoleoną, bet jo ten nebuvo. Caro adjutantą, Rusijos policijos ministrą Napoleonas priėmė Vilniuje, ilgai ir maloniai su juo kalbėjosi, sakėsi nesąs nei prieš derybas, nei prieš taiką. Tačiau nieko neatsakė dėl pagrindinės sąlygos – išeiti iš užimtos teritorijos, tad įteikė labai nekonkretų atsakymą carui ir nuo tos dienos caras į imperatoriaus laiškus nebeatsakinėjo.
Gyventojai [taisyti]
| Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m. | |||||
| 1970 m.sur.[3] | 1981 m.[4] | 1987 m.[5] | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 220 | 240 | 272 | 412 | ||
|
|||||
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 435 psl.
- ↑ Rykantai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 80 psl.
- ↑ Rykantai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 435 psl.
- ↑ Rykantai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 547 psl.
Nuorodos [taisyti]
- Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia
- Rykantai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 513 psl.
