Rygos įlanka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rygos įlanka
Rygos įlanka ties Jūrmala
Rygos įlanka ties Jūrmala
Rygos įlanka Šiaurės Europoje
Rygos įlanka Šiaurės Europoje
Vandenyno baseinas Atlanto vandenyno
Plotas 16 300 km²
Vidutinis gylis 26 m
Didžiausias gylis 67 m
Tūris 424 km³
Įteka Dauguva, Pernu, Lielupė, Gauja, Salaca

Rygos įlanka (dar vadinama Lyvių įlanka; latv. Rīgas līcis; est. Liivi laht) – Baltijos jūros dalis prie Latvijos ir Estijos krantų.

Rygos įlanka įsiterpusi į sausumą 174 km. Plotas 16 300 km², didžiausias gylis 67 m.[1]

Nuo Baltijos jūros Rygos įlanką skiria Saremos ir Muhaus salos, o su jūra jungia Irbės, Soelos ir Muhaus sąsiauriai.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rygos įlanka

Tarptautinė hidrografijos organizacija apibrėžia Rygos įlankos vakarinę ribą kaip „liniją, einančią nuo Uovišių gyvenvietės Latvijoje (57°34’N), iki piečiausio Saremos salos taško. Paskui riba eina per šią salą iki Pamanos gyvenvietės (22°34’E), iš ten iki Enmastės rago ir po to iki piečiausio Hijumos salos taško, paskui per Hijumą iki Takhkunos rago, šiauriausio įlankos taško, ir galų gale, iki Spithamio rago Estijoje“.[2]

Šiaurės rytuose išskiriama Pernu įlanka.

Svarbiausi miestai prie įlankos yra Ryga, Pernu. Kurortai prie Rygos įlankos - Jūrmala, Saulkrastai, Kuresarė. Svarbiausios į įlanką įtekančios upės yra Dauguva, Pernu, Lielupė, Gauja ir Salaca.

Salos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės salos įlankoje yra Sarema, Kihnu, Ruhnu ir Abrukos salos, kurios visos priklauso Estijai. Kihnu sala apima 16,4 km² plotą. Dėl Saremos salos apribojamo Baltijos jūros vandenų maišymosi Rygos įlankos vanduo yra šiek tiek mažiau sūrus, negu kitur Baltijos jūroje.

Druskingumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rygos įlanka turi labai panašią druskos koncentraciją kaip ir Baltijos jūroje, 3,5-6,0 promilių (tūkstantųjų dalių).[1] Gėlas vanduo turi 0,5 promilės, o paprastas jūros vanduo – apie 30 promilių. Druskos stratifikacinis sluoksnis yra randamas vidutiniškai 70 m gylyje.[3]

Užšalimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gruodžio-kovo mėnesiais užšąla.[1] Taip yra dėl nedidelio druskingumo ir dėl įlankos uždarumo, kuris lemia mažesnį vandens judėjimą. Žiemą daug žmonių vaikšto įlankos ledu. Didžiausias ledo storis (90 cm) užfiksuotas 19411942 m. žiemą.[4] Poledinė žūklė yra tradicinis pakrančių gyventojų verslas. Ji yra populiari ir šiandien.

Vėlyvą 2013 m. kovą, dėl atsiskiriančių ledo lyčių nuo ledo teko gelbėti apie 200 žmonių.[5]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmojo pasaulinio karo metu Rygos įlankoje vyko:

  • Rygos įlankos gynybos operacija (1915 m. rugpjūčio mėn.), kurios metu Rusijos laivynas bandė sutrukdyti į įlanką patekti Vokietijos kariniam laivynui;
  • Operacija "Albionas" (1917 m. rugsėjo-spalio mėn.), kurios metu Vokietijos karinis laivynas ir armija užėmė Vakarų Estijos salyną.

Antrojo pasaulinio karo metu Rygos įlankoje vyko:

  • Operacija "Beovulfas" (1941 m. rugsėjis), kurios metu Vokietija užėmė Saremos salą
  • Moonzundo desantinė operacija (1944 m. rugsėjis-lapkritis), kurios metu Sovietų sąjunga užėmė Saremą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Rygos įlanka. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-12).
  2. „Limits of Oceans and Seas, 3rd edition“ (PDF). International Hydrographic Organization. 1953. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-10-08. Nuoroda tikrinta 6 February 2010.
  3. C.Michael Hogan. 2011. Gulf of Riga. Encyclopedia of Earth. Eds. P.Saundry & C.J.Cleveland. National Council for Science and the Environment. Washington DC.
  4. The Gulf of Riga Archyvuota kopija 2021-08-12 iš Wayback Machine projekto., estonica.org
  5. „Gelbėjimo operacija Latvijoje: ant dviejų atskilusių ledo lyčių – daugiau kaip 200 žmonių“. www.DELFI.lt. Delfi. BNS. 2013-03-29. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.