Ryšiai su visuomene

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
RINKODARA[1]

Kaina - Kontrolinis pirkimas - Platinimas -
Reklama - Rinkodaros kompleksas -
Kainodara - Rinkodaros strategija -
Ryšiai su visuomene

Ryšiai su visuomene (angl. public relations, PR) – veiksmai, kuriais informaciją skleidžiantis subjektas siekia formuoti priimančių auditorijų (tikslinių grupių) požiūrį į subjektą. Ryšiai su visuomene kai kada vadinami viešaisiais ryšiais, piaru (PiaR), lietuvių kalboje nevartotinu pažodiniu vertiniu iš anglų kalbos.

Įvaizdis ir nuoseklus jo kūrimas (veiksmų planavimas)[taisyti | redaguoti kodą]

Kiekvienas reiškinys, subjektas turi savo įvaizdį - tikslinių grupių vertinimų visumą[1]. Ryšių su visuomene veiksmai, kartu su kitų komunikacijos sričių priemonėmis, naudojami tam įvaizdžiui formuoti.

Reputacija gali būti skaidoma į sudedamąsias dalis[2]:

Dalys Elementai
Asmeninės savybės Padorumas
Etiškumas, dorumas, sąžiningumas, skaidrumas
Atsakingumas
Socialinė atsakomybė
Pažadų laikymasis
Lyderystė Autoritetingumas
Reikšmingumas, įtakingumas, pripažinimas
Viešumas, žinomumas
Aiški vizija
Inovatyvumas
Veikla Finansiškai sėkminga veikla
Kuriama pridėtinė vertė
Pritraukiami investuotojai
Sėkmingai konkuruojama
Pasiekiami iškelti tikslai
Formuojama darbuotojų komanda
Sėkmingai komunikuojama
Sėkmingai ginami organizacijos interesai
Palaikomi platūs dalykiniai ryšiai
Esama reikšmingų profesinės veiklos pasiekimų

Išorės komunikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Tai komunikacijos veikla, kuria komunikuojantis subjektas siekia formuoti kryptingą tikslinių išorinių grupių nuomonę tam tikru klausimu.

Pranešimas žiniasklaidai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Pranešimas žiniasklaidai.

Pranešimas žiniasklaidai – tai žiniasklaidos atstovams skirtas komunikuojančio subjekto parengtas tekstinis ir(ar) vaizdinis pranešimas, kuriame išdėstomi pagrindiniai naujienos elementai, pateikiama komunikuojančiojo subjekto atstovo pozicija, pateikiami kontaktai tolesniam žiniasklaidos bendravimui.[3]

Spaudos konferencija po JAV koledžų čempionato finalo

Spaudos konferencija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Spaudos konferencija.

Spaudos konferencija – renginys, kurio metu dalyvaujantiems žiniasklaidos atstovams komunikuojančiojo subjekto atstovai gyvai pateikia informaciją apie įvykį ir savo vertinimus.

Reklamos straipsnis[taisyti | redaguoti kodą]

Priemonė, turinti ir reklamos, ir ryšių su visuomene požymių. Reklamos straipsnyje mainais už apmokėtą spaudos plotą skelbiamo turinio kontrolė priklauso užsakovui, tačiau straipsnis turi būti atitinkamai pažymėtas, nurodant užsakovą.

Vidaus komunikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Vidaus komunikacija – tai informacijos sklaida organizacijos viduje ir su itin artimai susijusiomis grupėmis (akcininkais, šeimos nariais ir pan.). Pagrindinis vidaus komunikacijos tikslas yra užtikrinti, kad organizacijos viduje visi turėtų vieningą supratimą apie vykdomas veiklas, o galimai skirtingas jų subjektyvus vertinimas netrukdytų siekti numatytų veiklos rezultatų.

Krizių komunikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Atskira ryšių su visuomene sritis – komunikacija krizių metu[4]. Pagrindinis krizių komunikacijos principas - išankstinis pasiruošimas. [5]

Efektyvumo vertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Ryšių su visuomene veikla turi kiekybinius ir kokybinius rodiklius, pagal kuriuos galima vertinti atskirų taikytų priemonių efektyvumą. Dažniausiai naudojami kiekybiniai efektyvumo vertinimo rodikliai:

  • publikacijų (reportažų) skaičius žiniasklaidoje
  • žurnalistų kontaktų skaičius
  • žiniasklaidos spaudos ploto (eterio trukmės) kiekis

Nagrinėjami šie kokybiniai ryšių su visuomene efektyvumo vertinimo rodikliai:

  • publikacijų (reportažų) žiniasklaidoje tonas
  • tikslinių grupių vertinimo pokytis
  • santykių su žiniasklaidos atstovais užmezgimas

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Vienas pirmųjų ryšių su visuomene projektų pasaulyje – lietuvių išeivių JAV pasamdyto Edvardo Bernė (angl. Edward Bernays) vykdyta kampanija, kuria buvo siekiama paskatinti JAV vyriausybę pripažinti 1918 m. atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką.[6]

Vieni pirmųjų ryšių su visuomene projektų atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – lito valiutos įvedimo kampanija, Lietuvos pramonininkų konfederacijos remiama programa „Rinkis prekę lietuvišką!“ Viena sėkmingiausių ryšių su visuomene veiksmų pavyzdžių – Rolando Pakso rinkimų į LR Prezidento postą kampanija. Politinė komunikacija išlieka viena aktyviausių ryšių su visuomene sričių[7] [8].

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Martišius, M. Lietuva ir Estija – skirtingi įvaizdžiai: drąsi šalis ir Šiaurė su polėkiu. Informacijos mokslai. 2009, 49:118–139.
  2. Kavaliauskienė, V. ir Drūteikienė G. Vadovo reputacija: esmė ir pagrindiniai elementai. Informacijos mokslai. 2012, 61:71–82.
  3. Ulevičius L. Kaip tapti žinomam: etiški ryšiai su visuomene. – Kaunas: Smaltija, 2006. ISBN 9955-707-04-6
  4. Drūteikienė, G. Organizacijos įvaizdžio palaikymas ištikus krizei – efektyvi komunikacija. Informacijos mokslai. 2006, 36:109–116.
  5. Mamedaitytė, S. Ryšiai su visuomene.
  6. Misiūnas, R. Didi maža tauta: Lietuvos įvaizdžio kampanija JAV 1919 metais. – Vilnius: Bonus Animus, 2008. ISBN 978-9955-754-09-1
  7. Šuminas, A. Politinė komunikacija socialinių tinklų svetainėse. Informacijos mokslai. 2009, 51:24-36.
  8. Ulevičius, L. Virtuali rinkimų propaganda: sėkmingi ryšio su rinkėjais pavyzdžiai. Iš konferencijos „Lietuva po Seimo rinkimų 2008“ (konferencijos straipsnių rinkinys). Vilnius. 2009. ISBN 978-9955-33-392-0