Ruvenzoris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ruvenzorio kalnai

Ruvenzoris – kalnynas Rytų Afrikoje, dar vadinamas Mėnulio kalnais. Uolingas jų masyvas driekiasi apie 96 km išilgai Ugandos ir Kongo Demokratinės Respublikos sienos. Margerita, viena iš Stenlio kalno viršūnių, yra 5110 m aukščio.

Daugiau kaip prieš 2000 metų graikų geografai rašė apie kalnus, kurių sniegynai ir versmės maitina Nilo ištakas. Aristotelis IV a. pr. m. e. minėjo Centrinėje Afrikoje stūksantį „sidabrinį kalną“, o Ptolemėjas pavadino juos Mėnulio kalnais. Dabar manoma, jog Ptolemėjo minėti kalnai ir yra Ruvenzoris. Ruwenzori bantų kalba reiškia „lietaus sukėlėjas“.

Snieguotą Ruvenzorio viršūnę beveik nuolatos dengia debesys. Kalno pamatinį granitą dengia žėručio skalūnas – blizganti, stambiagrūdė uoliena, transformuota galingo žemės judėjimo karščio ir slėgio. Ruvenzoris susidarė ne dėl vulkaninių procesų kaip Kilimandžaras ir Kenija. Čia mažiau nei prieš 10 mln. metų buvo iškeltas dėl Afrikos didžiojo rifto formavimosi. Geologiniu požiūriu tai – neilgas laikotarpis. Šis santykinis jaunumas ir lemia dantytą šio kalnyno profilį.

Ruvenzorio augmenija

Ruvenzorio lietų ir ledynų nuotėkis sukūrė daug ramių ežerų, kuriuos supa įmirkę žali miškai. Tarp sumedėjusių paparčių ir vijoklių auga laukiniai bananai.

Ruvenzorio debesys, nusileisdami maždaug iki 2700 m, sukuria nepaprastai drėgną klimatą, o šlapiausią mėnesį, lapkritį, iškrinta net 500 mm kritulių. Nuolatinės miglos sukuria sąlygas, skatinančias vešlų augimą, augalai tarpsta iki neįtikėtinų dydžių. Tokie gamtos stebuklai daugiausia auga aukščiau medžių linijos – ir kaip tik tai, kad nėra medžių, padeda žoliniams augalams užaugti fenomenalių dydžių. Kitas veiksnys – rūgšti humusinga dirva, kurioje net sliekai išauga bemaž rankos ilgumo.

Ruvenzoryje yra nemažai keistų gyvūnų. Paukščiai žemyn lenktais snapais siurbia nektarą iš didžiulių lobelijų. Juodosios ir baltosios abisininės gverecos gyvena aukštai medžiuose, minta lapais ir retai nusileidžia ant žemės, o leopardai šmižinėja po mišką beveik iki sniego linijos. Keisčiausias gyvūnas – medinis damanas. Jis panašus į triušį, o kvykia kaip jūrų kiaulytė, tačiau nesiejamas nei su vienu, nei su kitu. Jo kojos su nagais. Galima sakyti, damanas giminingesnis drambliui. Tikrieji drambliai irgi lankosi Ruvenzoryje, tačiau tik prieškalnėse.

Nuoroda[taisyti | redaguoti kodą]