Rusenimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rusenančios žarijos, jau šiek tiek apsitraukusios pelenais.
Rusenančios smilkalų lazdelės

Rusenimas – beliepsnis kietų degių medžiagų degimas, kuomet medžiaga intensyviai oksiduojasi. Rusenimo pavyzdys yra žarijos lauže ar krosnyje, degantis tabakas cigaretėje.

Rusenimo esmė[taisyti | redaguoti kodą]

Esminis skirtumas tarp dviejų degimo rūšių – rusenimo ir liepsnojimo – yra tas, kad rusenanti medžiaga dega pačioje kietoje medžiagoje, tuo tarpu liepsnojant išsiskiria degios dujos, kurios ir dega (tai ir yra liepsna). Rusenant degimo temperatūra būna žemesnė, negu liepsnojant (~600 °C prieš ~1500 °C). Rusenimo zona slenka lėtai (apie 0,1 mm/s), apie 10 kartų lėčiau negu liepsnojimo zona. Nežiūrint to rusenimas saugumo požiūriu yra nė kiek ne mažiau pavojingas:

  • Rusenimas gali trukti ilgai, ir tik po kurio laiko įsiliepsnoti. Atrodo, užgesintas gaisras gali vėl pradėti degti atvira liepsna.
  • Rusenant išsiskiria nuodingos dujos (pvz., smalkės), kurios liepsnojant beveik visiškai sudega.

Rusenančios medžiagos[taisyti | redaguoti kodą]

Daug įvairių medžiagų palaiko rusenimą, pvz., akmens anglis, tabakas, sveika ir dūlanti mediena, pjuvenos, miško paklotė, durpės, audeklai, putplasčiai ir kt. Rusenančios medžiagos dažnai yra akytos ar sudaro agregatus:

  • Tokia struktūra dažnai sudaro pakankamai didelį paviršių, kad deguonis prieitų prie degios medžiagos ir užtikrintų neslopstančią oksidaciją (degimą).
  • Be to, tokia medžiaga veikia kaip šiluminė izoliacija, mažinanti šilumos nuostolius ir neleidžianti rusenimo zonai pernelyg ataušti.
Rusena laužo su sodo šiukšlėmis likučiai.