Rupert Sheldrake

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.
 Crystal Clear action spellcheck.png  Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą ir apie tai, jei norite, praneškite Tvarkos projekte.
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Rupertas Šeldreikas
Sheldrake TASC2008.JPG
Gimė: 1942 m. birželio 28 d. (72 metai)
Niuarkas prie Trento, Notingamšyras
Tautybė: Britas
Veikla: Direktorius Perrot-Warrick Projektui, finansuojamas Trinity College, Cambridge (2005–2010)
Sritis: Biochemikas, parapsichologas, rašytojas
Išsilavinimas: *M.A. (gamtos mokslai).

Rupertas Šeldreikas (angl. Rupert Sheldrake; g. 1942 m. birželio 28 d.) yra britų biologas ir rašytojas. Jis atlieka tyrimus su augalų hormonais, pasėlių fiziologija. Žinomas dėl nestandartinio požiūrio į morfogenezę ir parapsichologijos tyrimų. Jo knygos ir straipsniai remiasi morfinio rezonanso hipoteze ir apima tokias temas kaip gyvūnų ir augalų vystymasis, elgesys, atmintis, telepatija, pojūčiai ir suvokimas. [1] [2] Šeldreiko publikacijas sudaro A New Science of Life (Naujasis gyvybės mokslas, 1981), Seven Experiments That Could Change the World (Septyni eksperimentai, kurie galėtų pakeisti pasaulį, 1994), Dogs That Know When Their Owners Are Coming Home (Šunys, kurie žino kai jų šeimininkai grįžta namo, 1999), The Sense of Being Stared At (Stebinčiojo jautimas, 2003 ir The Science Delusion: Freeing the Spirit of Enquiry, JAV vadinama Mokslas išlaisvintas (Mokslo paklydimas: Tyrinėjimo dvasios išlaisvinimas, 2012).

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Rupertas šeldreikas gimė birželio 28, 1942 Nevarke-on-Trent (Jungtinės Karalystės). Jis mokėsi vorkšopo koledže, vėliau mokėsi biochemijos Klero Koledže, Kembridžo universitetas, filosofija ir istorija Harvardo universitete.

Kembridže jis gavo biochemijos daktaro laipsnį.

Rupertas Šeldreikas buvo Karališkosios draugijos bendradarbis, ir nuvyko į Indiją, kur jis tapo pagrindinių augalų fiziologu Tarptautinio augalininkystės tyrimų instituto pusiau sausringuose tropikuose.

Morfogenetinio rezonanso teorija[taisyti | redaguoti kodą]

Šeldreiko morfogenetiniai laukai – tai yra hipotetiniai laukai, kurie organizuoja struktūrų plėtrą materialiame pasaulyje. Kai paaiškėjo tokią struktūrą pagal Šeldreiką, gali kurtis panašus pavidalai ateityje, tokiu būdu įveikiant erdvinę diferenciacija. Pavyzdys – krešėjimo baltymų grandinės – nustačius Šeldreiko nuomone ši struktūra gali būti atkuriami su didesne tikimybe nei bet kuri kita. Teorija buvo aštriai kritikuojama mokslo sluoksniuose.

Tyrimai[taisyti | redaguoti kodą]

Augalų ir ląstelių biologija[taisyti | redaguoti kodą]

Kurios miršta diferencijuodamosis, pavyzdys užprogramuotai ląstelių mirčiai Kembridže Šeldreikas pirmiausiai mokėsi gaminti augalo hormoną auksiną. Jis nustatė, kad auksinas gaminamas numirusių ląstelių, ypatingai daiginant sėklas ir ksilemo ląstelės, kurios miršta diferencijuodamosis, pavyzdys užprogramuotai ląstelių mirčiai. [3]

Morfinis laukas[taisyti | redaguoti kodą]

Tai yra terminas sukurtas Ruperto Šeldreiko. Jis teigia, kad egzistuoja laukas, kuris organizuoja struktūras ir reguliuoja veiklą. „Morfinis laukas“ yra terminas sukurtas Ruperto Šeldreiko. Jis teigia, kad egzistuoja laukas„morfinis vienetas“, kuris organizuoja struktūras ir reguliuoja veiklą. [4] Pasak Šeldreiko „morfinis laukas“ pagrindžia holonų (ar morfinių vienetų) formaciją ir elgesį, ir gali būti sukurti kartojant panašius veiksmus ir mintis. Hipotezė teigia, kad tam tikra forma priklausanti tam tikrai grupiai, kuri jau turi nusistačiusį (kolektyvinį) „morfinį lauką“, prisiderins į tą lauką. Tam tikra forma „perskaitys“ kolektyvine informaciją per morfinį rezonansą, atsakomoji reakciją į „morfinį lauką“ tos grupės, tai yra „duomenų bazę“. Šeldreikas laiko „morfinius laukus“ universalia saugykla tiek organiniai (genetiniai) ir abstrakčioms (mentalinėms) formoms. Toks bendros informacijos perdavimo būdas ir archetipų įgavo didesnį pripažinimą kai paskelbta kaip kolektyvinės pąsamonės garsaus psichiatro Karlo Jungo. Pasak Šeldreiko morfinio lauko teorija gali pateikti paaiškinimą Jungo sąvokoms taip pat. Taip pat jis sutinka, kad akašinių archyvų saugyklos terminas iš Vedų reprezentuojančių „biblioteką“ visų potyrių ir prisiminimus žmonių proto (sielos) per jų fizinį gyvenimą, gali būti susiję su „morfiniu lauku“, [5] nuo kiekvieno praeities gyvenimo (akašinis archyvas) mentalinė forma, susidedanti iš „minčių“ kaip paprastesnės mentalinės formos (visos apdorotos to pačio proto) ir panaši ar susijusi grupė mentalinių formų taip pat turi savo asocijuotą (kolektyvinį) „morfinį lauką“. (Šeldreiko požiūris į atminties pėdsakus yra tas, kad jos nėra lokalios, nėra smegenyse.) [6]

Morfogenetinio rezonanso teorija[taisyti | redaguoti kodą]

Šeldreikas žiūri į Visatą kaip spiečius materijos bangų spirališkai besileidžiančių gradientosinergetiškai (energetikai palankus) konstrukcinės interferencijos. Kai dvi materijos bangos susijungia per abipusę konstrukcinę interferenciją (kvantinį susietumą, jie intuityviai nujaučia vienas kitą. Intuicija tarpusavyje sujungia materijos bangas vienu metu, nepaisant atstumo:

Aš manau, kad mes—žmonija—esame susieję su tais apie kuriuos mąstome ir vietas, kurios mes esame pririšę per mūsų pratęstą protą. Mūsų protas yra platus, toli siekiantis ir nuotoliu ištęstas tinklas jungčių erdvėje ir laike, milžiniško mąsto tinklai, kuriuose smegenys tėra tik maža dalis …[7]

Kuo didesnis panašumo laipsnis, tuo didesnis konstrukcinė interferencija, vedanti prie nusistovėjimo ar tam tikrų formų išsilaikymo. Taigi, morfinio lauko egzistavimas padaro panašios formos egzistavimą lengvesnį.

Šeldreikas teigia materijos bangoss' sinergetinė (energetikai palanki) konstrukcinė interferencija yra mechanizmas pagal, kuri paprastesnės materijos bangos savi-organizuoja į labiau sudėtingesnes ir kad šis modelis suteikia tikrą paaiškinimą evoliucijos procesui.

Morfogeninis laukas[taisyti | redaguoti kodą]

Vystimosi biologijos koncepciją žiūrėti čia Morphogenetic field.

Morfogenetiniai laukai Šeldreiko apibūdinami kaip poaibis morfinis laukas kuri veikia ir yra veikiama gyvų organizmų.

Terminas [morfiniai laukai] daugiau bendras pagal reikšmę nei morfogeniai laukai ir įskaitant kitokias organizuojančių laukų formas, priedo tos iš morfogenezės; gyvūnų organizuojantis laukai ir žmonių elgesys socialinėse ir kultūrinėse sistemose, ir protinio aktyvumo – visi gali būti laikomi morfiniais laukais, kurie turi įgimtą atmintį.    —Rupert Sheldrake, The Presence of the Past (Chapter 6, page 112)

Terminas morfogeninis laukas bendrai bendrai susijęs su „ląstelių kolekcija pagal, kurių sąveiką tam tikrame organe formuojamas“[8] in 1920s and 1930s eksperimentinė embriologija. " Genetikos biologijos programa prieštaravo morfogeninio lauko koncepcijai… alternatyva genui kaip vienetas ontogenezei. "[8] Dėl genetikos sėkmės šis koncertas buvo nemėgstamas 1960 m, tačiau vis galima aptikti vystymosi biologijos literatūroj susijusioje su galūnių ir širdies laukais. „Tokiais atvejais jokie teiginiai nėra kūriami išskyrus mezodermos sritį turi formuoti šias struktūras“.[8] Šeldreikas komentavo apie skirtumus tarp jo naudojamų ir kitų biologų, kurie pasak jo terminą „morfinis laukas“ naudoja kaip euristinį prietaisą, kuris konceptualiai skyriasi nuo savo naudojamo termino. Jis sako, kad dauguma biologų laiko morfogeninius laukus kaip „mąstymą apie morfogenezę, nei kažką kas tikrai egzistuoja.“ref>Sheldrake, Rupert; Stanislav Grof, Editor (1984). Morphic Resonance. seventh Conference of the International Transpersonal Association, Bombay: SUNY Press, Albany. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 0-87395-848-9“.. Tikrinta 2008-01-18.</ref>

Telepatija[taisyti | redaguoti kodą]

Šeldreiko telepatijos tyrimai tarp žmonių ir gyvūnų, ypač šunų buvo pagrindinė tema jo 1999 m. knygoje Dogs That Know When Their Owners Are Coming Home .

2003 metais Šeldreikas paskelbė tyrimus apie žmogaus telepatija eksperimente kuriame tiriamieji spėdavo, kuris iš keturių skambins telefonu ar siūs elektroninį laišką. Šeldreikas raportavo, kad spėjimai buvo teisingi 40% kai buvo tikimasi 25% (p=.05).[9]

Šeldreiko darbas buvo tema plenarinėje sesijoje pavadintoje „Sąmonės anomalijos“ 2008 metų „Į sąmonės mokslą“ konferensijoje,[10] kur jis pristatė savo darbus apie telepatiją gyvūnuose ir žmonėse,[11] followed by three critiques of his work on the sense of being stared at.[12][13]

Knygos[taisyti | redaguoti kodą]

  • A New Science of Life: the hypothesis of formative causation, Los Angeles, CA: J.P. Tarcher, 1981 (second edition 1985, third edition 2009). ISBN 978-1-84831-042-1.
  • The Presence of the Past: morphic resonance and the habits of nature, New York, NY: Times Books, 1988. ISBN 0-8129-1666-2.
  • The Rebirth of Nature: the greening of science and God, New York, NY: Bantam Books, 1991. ISBN 0-553-07105-X.
  • Seven Experiments That Could Change the World: a do-it-yourself guide to revolutionary science, New York, NY: Riverhead Books, 1995. ISBN 1-57322-014-0.
  • Dogs that Know When Their Owners are Coming Home: and other unexplained powers of animals, New York, NY: Crown, 1999 (second edition 2011). ISBN 978-0-307-88596-8.
  • The Sense of Being Stared At: and other aspects of the extended mind, New York, NY: Crown Publishers, 2003. ISBN 0-609-60807-X.
  • The Science Delusion: Freeing the spirit of enquiry, London: Coronet, 2012. ISBN 978-1-4447-2795-1.

Su Ralfu Abrahamu ir Terence Mckenna:

  • Trialogues at the Edge of the West: chaos, creativity, and the resacralization of the world, Santa Fe, NM: Bear & Co. Pub., 1992. ISBN 0-939680-97-1.
  • The Evolutionary Mind: trialogues at the edge of the unthinkable, Santa Cruz, CA: Dakota Books, 1997. ISBN 0-9632861-1-0.
  • Chaos, Creativity and Cosmic Consciousness, Rochester, VT: Park Street Press, 2001. ISBN 0-89281-977-4.
  • The Evolutionary Mind: conversations on science, imagination & spirit, Rhinebeck, NY: Monkfish Book Pub. Co., 2005. ISBN 0-9749359-7-2.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "Biography of Rupert Sheldrake, Ph.D.." sheldrake.org. Nuoroda tikrinta 18 Mar. 2013.
  2. Sheldrake, R. (1981). A New Science of Life: The Hypothesis of Morphic Resonance. Park Street Press. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 9780892815357“..
  3. Sheldrake, R. (1973). Hormonų gamyba aukštesniuose augaluose. Biologijos apžvalgos 48, 509–559.
  4. "Glossary." Sheldrake.org. Nuoroda tikrinta August 17, 2007.
  5. Sheldrake, Rupert (1988) The Presence of the Past, Chapter 17
  6. Pratt, David. "Rupert Sheldrake: A Theosophical Appraisal." Theosophy-nw.org. Nuoroda tikrinta 2012-03-25.
  7. "Poetic Mind, para 12, 2009." Poeticmind.co.uk: 2009-11-04. Nuoroda tikrinta 2012-08-27.
  8. 8,0 8,1 8,2 Gilbert, Scott (1997). "The "Re-discovery" of Morphogenetic Fields." Nuoroda tikrinta 2007-03-03.
  9. Rupert Sheldrake and Pamela Smart (2003). Experimental tests for telephone telepathy. Journal of the Society for Psychical Research, 67:184-199. Reprint. Retrieved 2008-05-31.
  10. 2008 Toward a Science of Consciousness conference plenary sessions. Retrieved 2008-05-28.
  11. Rupert Sheldrake (2008). The Evolution of Telepathy. Toward a Science of Consciousness, Tucson, AZ, April 2008. Abstract. Retrieved 2008-05-28.
  12. Dick J. Bierman, Stephen Whitmarsh and Steven H. Scholte (2008). How to interpret apparent paranormal effects: Immediate and long-term effects of meditation on the anticipation of visual stimuli. Toward a Science of Consciousness, Tucson, AZ, April 2008. Abstract. Retrieved 2008-06-08.
  13. Anomalies of Consciousness Sheldrake, Bierman, Allen, Barker. Plenary session recordings (TSC28-310-CD, TSC28-810-DVD). Retrieved 2008-06-12.