Runionių piliakalnis

Koordinatės: 55°22′19.6″ š. pl. 25°20′44.9″ r. ilg. / 55.372111°š. pl. 25.345806°r. ilg. / 55.372111; 25.345806
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Runionių piliakalnis
[[Image:|250px]]
Runionių piliakalnis
Runionių piliakalnis
Koordinatės
55°22′19.6″ š. pl. 25°20′44.9″ r. ilg. / 55.372111°š. pl. 25.345806°r. ilg. / 55.372111; 25.345806
Vieta Molėtų rajonas
Seniūnija Alantos seniūnija
Aukštis 15 m
Plotas 40x15
Naudotas I tūkstantmetis pr. m. e. – I tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1970

Runionių piliakalnis (arba Pilies Kalnas) – piliakalnis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, Runionyse, Alantos seniūnija. Pasiekiamas keliu Alanta – Pakalniai, Runionių rytinėje dalyje, keliui leidžiantis į slėnį, pasukus į dešinę pietryčių kryptimi lauko keliuku, yra 100 m į dešinę pietvakariuose nuo keliuko.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 40x15 m dydžio. Šiaurės, vakarų ir pietiniame šlaituose, 3-5 m žemiau aikštelės yra 10-20 m pločio terasos. Pietryčiuose kalvą nuo gretimos kalvos skiria 2-3 m gylio įduba. Šlaitai vidutinio statumo, iki 15 m aukščio.

Piliakalnis labai suardytas arimų, dirvonuoja.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.[1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. - I tūkstantmečio pradžia.

Aplinkiniai piliakalniai

Antakščių II piliakalnis 2 km Jašiškio piliakalnis 5 km Vitkūnų piliakalnis (Utena) 6,5 km
Maišiakulės piliakalnis 3 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Pelenių piliakalnis 17 km
Alantos piliakalnis 6 km Pakryžės piliakalnis 5 km Svobiškėlio piliakalnis 5 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 149 (Nr. 651).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]