Rūdolfas Grabis
| Rūdolfas Grabis latv. Rūdolfs Grabis | |
|---|---|
| Gimė | 1906 m. rugpjūčio 11 d. Kūdumas, dab. Raiskumo valsčius |
| Mirė | 1996 m. gruodžio 17 d. (90 metų) Ryga |
| Veikla | latvių kalbininkas |
| Alma mater | Latvijos universitetas |
Rūdolfas Grabis (latv. Rūdolfs Grabis, 1906 m. rugpjūčio 11 d. Kūdumas, dab. Raiskumo valsčius – 1996 m. gruodžio 17 d. Ryga) – latvių kalbininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1934 m. baigė Latvijos universitetą; mokytojas Janis Endzelynas. 1960 m. daktaras. Nuo 1968 m. Latvijos mokslų akademijos narys korespondentas, nuo 1992 m. garbės narys.
1946–1973 m. dirbo Latvijos mokslų akademijos Kalbos ir literatūros institute.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrė latvių kalbos leksiką, terminologiją, gramatikų istoriją, gimtąją tarmę. Vadovavo „Dabartinės latvių bendrinės kalbos gramatikos“ (Mūsdienu latviešu literārās valodas gramatika 2 d. 1959–1962 m.) rengimui. Su kitais parengė „Kalbotyros terminų žodyną“ (Valodniecības terminu vārdnīca 1963 m.), Latvių kalbos vadovėlių mokykloms. Parašė atsiminimus „Atminimų nuotrupos“, išspausdinta knygoje „Savo kalbai“ (Savai valodai 1997 m.; joje pateikta ir Rūdolfo Grabio bibliografija).[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Rudolfas Grabis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 36 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Rūdolfs Grabis. Biografija Archyvuota kopija 2008-03-27 iš Wayback Machine projekto.