Rudolf Slánský

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Rudolfas Slanskis,
Rudolf Slánský
Gimė: 1901 m. liepos 31 d.
Nezvěstice
Mirė: 1952 m. gruodžio 3 d. (51 metai)
Praha, Čekoslovakija
Tautybė: žydas
Veikla: Čekoslovakijos valstybės ir komunistinio judėjimo veikėjas
Alma mater: Prahos universitetas

Rudolfas Slanskis (ček. Rudolf Slánský, tikroji pavardė – Zalcmanas, 1901 m. liepos 31 d. dab. Plzenas – 1952 m. gruodžio 3 d. Prahoje) – Čekoslovakijos valstybės ir komunistinio judėjimo veikėjas, žurnalistas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė žydų šeimoje, baigė Prahos universitetą. 1921 m. buvo vienu iš Čekoslovakijos komunistų partijos įkūrėjų, 1929 m. tapo partijos vadovo Klemento Gotvaldo pavaduotoju. 19351938 m. buvo Čekoslovakijos Nacionalinio susirinkimo deputatu. Po Miuncheno sutarties įvykių pabėgo į SSRS.

Antrojo pasaulinio karo metais organizavo partizaninį judėjimą Slovakijoje. 1945 m. tapo ČSKP Generaliniu sekretoriumi. Buvo vienas iš komunistinio perversmo organizatorių 1948 m. Būdamas aršus stalinistas aktyviai bendradarbiavo su sovietinėmis specialiosiomis tarnybomis, organizavo masinį terorą prieš politinius oponentus. Per penkerius metus Čekoslovakijoje buvo nuteista virš 100 tūkst. žmonių, 233 asmenys nuteisti mirties bausme.

1951 m. rugsėjo mėn. Maskvos nurodymu ir sankcionavus K. Gotvaldui, už „klaidingą kadrų politiką“ buvo pašalintas iš ČSKP Generalnio sekretoriaus pareigų, paskirtas Ministrų tarybos pirmininko pavaduotoju. Netrukus tardytojai paskelbė, kad R. Slanskis buvo „sionistinio sąmokslo vadovas. 1951 m. lapkričio mėn. į Prahą atvykęs Anastasas Mikojanas perdavė Stalino reikalavimą nedelsiant suimti R. Slanskį. Lapkričio 23 d. jis buvo suimtas, lapkričio 20-27 d. vyko vadinamasis „Slanskio procesas“, kuriame buvo teisiama 14 aukštas pareigas užimačių partinių funkcionierių (du čekai, slovakas ir 11 žydų tautybės žmonių). R. Slankis nuteistas mirties bausme ir pakartas kartu su dešimčia kitų proceso dalyvių. Paskutiniai jo žodžiai buvo: „Gavau, ko nusipelniau“. [1] R. Slanskio palaidojimo vieta nežinoma. 1963 m. reabilituotas. [2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]