Rudoji miško skruzdėlė

Rudoji miško skruzdėlė (Formica rufa) – vidutinio dydžio skruzdėlė iš Formica genties , Formicinae pošeimio.

Aprašymas

Šios skruzdėlės yra apie 7–14 mm ilgio, ryškiai rudos spalvos, su didele galva. Šių vabzdžių pilvelis vienanaris. Geluonies nėra. Pusę pilvelio užima nuodų liauka, supama raumeninio maišelio. Raumenims susitraukiant nuodai išmetami iki kelių dešimčių cm į tolį.

Mityboje didžiąją dalį sudaro įvairiausi vabzdžiai, taip pat ir kai kurių kitų rūšių skruzdėlės. Agresyviai gina ir visaip globoja amarinius vabzdžius, kurių išskiriamu lipčiumi minta. Šios skruzdėlės kartais apsigyvena kitų miško skruzdėlių lizduose (pvz., Formica fusca), laikinai tapdamos socialiniais parazitais.

Paplitimas

Rudoji miško skruzdėlė sargyboje.

Prie grobio.

Sutinkamos šiaurės Eurazijos miškų zonoje. Aiškiai pastebimos jų kolonijos, įsikūrusios stambiuose, iki 2 m aukščio, skruzdėlynuose, suneštuose iš spyglių ir šakelių. Kolonijoje vidutiniškai priskaičiuojama apie 100 tūkst. darbininkių ir 100 motinėlių, nors yra aprašyti atvejai, kai buvo randama ir iki 0,5 mln. individų. Paplitimas Europoje – nuo Ispanijos pietuose iki Norvegijos šiaurėje , įskaitant ir Baltijos šalis.

Klasifikacija

Šios skruzdėlės priskiriamos grupei rudųjų miško skruzdėlių, tarp kurių:

• Raudonoji skruzdėlė (Formica sanguinea),
• Tamsiarudė miško skruzdėlė (Formica fusca),
• Raudongalvė skruzdėlė (Formica truncorum),
• Plaukuotoji skruzdėlė (Formica lugubris),
• Mažoji miško skruzdėlė (Formica polyctena),
• Šiaurinė miško skruzdėlė (Formica aquilonia).

Reikšmė medicinoje

Rudosios miško skruzdėlės naudojamos gyvūninės kilmės vaistų gamyboje, homeopatijoje . Iš jų gaunama: skruzdžių rūgštis, eterinis aliejus, baltyminės ir riebalinės medžiagos, chitinas.

Nuorodos

• Formica rufa aprašymas Archyvuota kopija 2011-07-11 iš Wayback Machine projekto.
• Apie Formica skruzdėles
• Rudųjų miško skruzdėlių aprašymas (rusų k.)