Rudasis vilkas

Rudasis vilkas (Canis rufus) – šuninių (Canidae) šeimos žinduolis. Seniau buvo plačiai paplitęs Jungtinių Amerikos Valstijų pietryčiuose, bet vėliau išliko tik pačiuose Teksaso pietryčiuose ir pietvakarių Luizianoje. Vėliau reintrodukuotas Tenesyje ir Šiaurės Karolinoje (Didžiuosiuose Dulsvuosiuose kalnuose ir prie Aligotorių upės).

Rudasis vilkas ilgą laiką laikytas ne atskira rūšimi, o pilkojo vilko ir kojoto mišrūnu. Dėl to, nors ir sparčiai mąžtant populiacijai, iki 1973 m. nebuvo įtrauktas į saugomų rūšių sąrašus.

Rudasis vilkas mažesnis už pilkąjį vilką – kūnas 1–1,3 m ilgio, aukštis ties pečiais 66–79 cm, sveria 20–40 kg, smulkesnio sudėjimo, ilgesnių kojų ir ausų, plonesnio kailio. Šonų spalva dažnai rusva, cinamoninė, pilkšva, o nugara juoda. Snukis ir kojos rusvos, uodegos galas juodas. Žieminiame kailyje rausvarudė spalva ypač vyrauja.

Rudasis vilkas, kaip ir kiti vilkai, aktyviausias naktimis, gyvena gaujomis. Irštvą įsirengia tarp išvartų, upių pakrantėse. Seniau gyveno įvairiose buveinėse – miškuose, kalnuose, pelkėse, tačiau dabar likusios populiacijos gyvena tik sunkiai pasiekiamose kalnų vietovėse ir pelkėse. Medžioja įvairius atrajotojus, smulkius žinduolius, graužikus (raciono pagrindą sudaro meškėnai, baltauodegiai elniai, vandeniniai ir floridiniai triušiai, ryžiniai žiurkėnai, nutrijos, ondatros).

Rudieji vilkai smarkiai medžioti dėl jų keltos grėsmės gyvuliams. XX a. vid. rūšis praktiškai išnaikinta, bet ją sugebėta atkurti iš sugautų 14 vilkų. Jie buvo veisiami nelaisvėje ir reintrodukuojami. XXI a. populiacija siekė >200 individų.

• 
• 
• 
  Jaunikliai
• 
  Rudojo vilko (kairėje) ir kojoto (dešinėje) palyginimas