Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

55°53′33″š. pl. 23°52′55″r. ilg. / 55.8926°š. pl. 23.8819°r. ilg. / 55.8926; 23.8819

Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

Vyskupija	Šiaulių
Dekanatas	Pakruojo
Savivaldybė	Pakruojo rajonas
Gyvenvietė	Rozalimas
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1794 m.
Stilius	liaudies architektūra

Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Rozalimo miestelio centre, 0,8 km į pietvakarius nuo kelio 149 Smilgiai–Pakruojis . Rozalimo parapinė bažnyčia vertinga liaudiška ir kartu su neogotika, baroku susijusia architektūra, baroko altoriais, sakykla, vargonų prospektu. Ji yra valstybės saugomas architektūros paminklas, 1996 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.^[1].

Parapijoje yra Rozalimo kapinių koplyčia.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčią 1765 m. pastatė dvarininkai Rozalija Drabišienė-Bielozaraitė ir Adomas Drabišius. 1771 m. jai dovanoti 8 valakai žemės su Gikonių ir Janonių kaimais; paskirtas kunigas. Apie 1773 m. įsteigta parapija.

1794 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Paežerių seniūnas Rozalimo altarijai 1797 m. dovanojo valaką žemės. Nuo 1819 m. su pertraukomis veikė parapinė mokykla. Klebonas Titas Gedvila (Rozalime 1885–1893 m.) suremontavo šventoriaus tvorą, įrengė vargonus. Klebonas Konstantinas Olšauskas (1900–1905 m.) išdažė bažnyčią, įsteigė senelių prieglaudą, padidino kleboniją, joje slaptai mokė lietuviško rašto, skelbė blaivybę. Vikaras Kazimieras Kazlauskas platino lietuviškas knygas, nesutiko evangelijos skaityti lenkiškai. Klebonas Kazimieras Grinkevičius (Rozalime 1906–1936 m.) bažnyčią apdengė skarda. Per miestelio gaisrą 1930 m. sudegė medinė varpinė. Išsilydė 3 varpai. Iš jų nulietas vienas. Rozalimo klebonas Petras Kuzmickas 1947 m. vasario 18 d. areštuotas, nuteistas kalėti Vorkutoje. Į Lietuvą grįžo 1953 m.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia liaudies architektūros formų, kryžminio plano, dvibokštė. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Stovi medinė šventoriaus koplyčia, tarnaujanti kaip varpinė. Senoji varpinė iki 1930 m. gaisro stovėjo aikštėje, priešais bažnyčią, ant akmenų krūsnies.

Yra penki mediniai baroko formų altoriai. Baroko stiliaus didysis altorius tradiciškai stovi presbiterijos gilumoje, centrinėje bažnyčios ašyje. Jame įkomponuotas Trakų Dievo Motinos atvaizdas. Du presbiterijos šoniniai altoriai ir du koplyčių altoriai vienodos struktūros. Barokinė sakykla įrengta tradiciškai kairėje pusėje, prie zakristijos sienos. Zakristijoje kabo pirmojo Rozalimo bažnyčios klebono Antano Jurevičiaus portretas. Yra medžio drožėjo, tapytojo Jono Danausko kūrinių.

Panašios Viekšnalių, Notėnų bažnyčios.

Vargonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios vargonai pastatyti 1796 m. Buvo puošnios struktūros, dažyti ir iš dalies auksuoti, 14 balsų (čia prie 12-os registrų prisumuoti varpeliai ir būgnas). Autentiškas instrumentas neišliko, nes 1893 m. už seno prospekto meistras Friedrich Weissenborn iš Jėkabpilio (Latvija) sumontavo naujus vieno manualo, su pedalais vargonus. Juose buvo panaudoti senieji autentiški žvaigždiniai varpeliai ir akustinis būgnas (iki mūsų dienų šie įrengimai neišliko). Vargonų prospekto apačioje, ant choro baliustrados yra kartušas su fundacijos įrašu. Vargonų prospekto struktūra atstovauja tipiniam Vilniaus mokyklos meistrų prospektų pavyzdžiui – trys į priekį išsikišę bokštai (du aukšti, poligonaliniai šoniniai bokštai ir centrinis trikampis bokštelis) ir bokštus jungiantys du laukeliai. Autentiškoji griežykla buvo vargonų dešinėje. Autentiškas instrumentas neišliko. Autentiški yra tik prospekte buvusio registro Principal 4’ vamzdžiai.