Rovigas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rovigas
it. Città di Rovigo
Piazza vittorio emanuele rovigo.jpg
Emanuelio II aikštė

Rovigas
45°04′00″N 11°47′00″E / 45.066667°N 11.783333°E / 45.066667; 11.783333 (Rovigas)Koordinatės: 45°04′00″N 11°47′00″E / 45.066667°N 11.783333°E / 45.066667; 11.783333 (Rovigas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Venetas Venetas
Provincija: Rovigo provincija
Meras: Bruno Piva
Gyventojų (2010): 52 793
Plotas: 108,55 km²
Tankumas (2010): 486 žm./km²
Altitudė: 7 m
Pašto kodas: 45100
Tel. kodas: 0425
Tinklalapis: www.comune.rovigo.it
Miesto globėjas(-ai): Šv. Belinas

Rovigas yra Italijos miestas Veneto regione, Rovigo provincijos sostinė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rovigas (lot. Rodigium ir Rhodigium) pirmąkart paminėtas Ravenos dokumentuose 838 m. balandžio 24 d. Pavadinimo kilmė neaiški. 920 m. Adrijos vyskupas Paolo Cattaneo čia apsistojo po to, kai Adriją nusiaubė vengrai. Jo pradėti statyti įtvirtinimai baigti 945 m. Rovigo vikontai pastatė plytines sienas apie 1130 m. Estės šeimos vardu. Torre Donà yra iki to laiko pastatytos pilies liekanos. Tai 66 m. bokštas ir galėjo būti aukščiausiu to meto plytiniu bokštu, jei statybos laikas teisingas.

1194 m. Rovigas atiteko Acui VI d'Estei, Feraros kunigaikščiui, kuris pasivadino Rovigo grafu. d'Estės šeimos valdžia baigėsi kai Venecijos respublika užėmė miestą po apgulties 1482 m. ir gavo taikos sutartimi 1484 m. Nors d'Estės atgavo Rovigą per Kambrų lygos karą, venecijiečiai grįžo 1514 m. ir valkdė iki Prancūzų revoliucijos. 1806 m. Napoleonas Bonapartas suteikė generolui Anne Jean Marie René Savary Rovigo hercogo titulą. 1815 m. austrai Rovigą paskelbė karališkuoju miestu.

1861 m. Rovigas prijungtas prie Italijos karalystės, 1866 m. miestas sujungtas geležinkeliu su Paduva, Ferara, Verona ir Kjodža m. XX a. pradžioje atsirado pramonė, iš kurios svarbiausia buvo cukraus gamyba. 1927 m. Rovigo savivaldybė išplėsta iki dabartinių ribų prijungiant mažesnes savivaldybes. 1937 m. Adigeto kanalas nukreiptas į miesto vakarus, o Corso del Popolo aveniu atsirado jo buvusioje vietoje. 1943–1945 m. Rovigas priklausė Italijos Socialistrinei respublikai. Pokariu miestas smarkiai plėtėsi ir turėjo didžiausią urbanizacijos lygį Veneto regione.

Turistiniai objektai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Pilies griuvėsiai (X a.), kurios liko du bokštai
  • Madonna del Soccorso bažnyčia (1594-1606 m.)
  • Šv. Stepono katedra (iki XI a.), du kartus perstatyta.
  • Immacolata Concezione bažnyčia (1213 m.)
  • Palazzo Venezze (1715 m.)

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]