Rondelis (durklas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rondelis, maždaug 1490-1500 m.
Dvirankiais kalavijais besikaunantys plokštiniais šarvais šarvuoti kovotojai kaip papildomus ginklus turi rondelius (XV a.)

Rondelis (angl. rondel, roundel) – vėlyvųjų viduramžių europinis durklas, kurio garda buvo disko formos. Rondelius naudojo įvairūs žmonės, pradedant miestiečiais ir baigiant riteriais.

Konstrukcija[taisyti | redaguoti kodą]

Geležtė būdavo ilga (30 cm ir ilgesnė) ir plona. Viso durklo ilgis būdavo iki 50 cm. Geležtės skerspjūvis būdavo rombinis, lęšio formos ar trikampis. Geležtė paprastai smailėja nuo pat gardos, turi vienus arba dvejus ašmenis ir baigiasi smailiu smaigaliu.
Įkotė eidavo per visą rankeną, kuri būdavo ritinio formos, kaulinė ar medinė.

Rondelio garda buvo ne skersinis, kaip daugelio durklų, o diskas (kartais ovali ar aštuonkampė plokštelė). Iš to bruožo kilęs ir durklo pavadinimas: sen. pranc. rondel, rondelleroont (mot. ronde) 'apvalus' + -el, -elle (mažybinė priesaga). Rondelio buoželė būdavo toks pat diskas kaip ir garda arba rutuliukas.

Rondelis buvo skirtas duriamiesiems smūgiams, galėdavo pramušti grandinius šarvus. Plonas smaigalys leisdavo pramušti ir plokštinių šarvų sandūras. Kertamiesiems smūgiams trūko masės, o pjaunamiesiems netiko geležtės forma.

Gamindavo ir rondelius, kurių geležtė būdavo keturbriaunė (kryžiško skerspjūvio). Tokie rondeliai nepritaikyti kirsti ar pjauti. Jie būdavo naudojami tik kaip ginklai ir jų neįmanoma buvo panaudoti kaip peilių.

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Spėjama, kad rondeliai atsirado apie 1300 m., o paplito nuo XIV a. Rondelius nešiodavo prie juosmens ir naudojo tiek kaip kasdieninį peilį, tiek kaip kovinį ginklą kautynėse ar turnyre. Juos naudodavo pargriautiems ar sužeistiems riteriams pribaigti ar priversti pasiduoti.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Rondelis (durklas) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka