Romualdas Ozolas
Romualdas Ozolas (g. 1939 m. sausio 31 d. Pasvalio rajono Joniškėlio miestelyje) – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
Biografija
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – peržiūrėti stilių, vikizuoti Jei galite, sutvarkykite. |
Gimė 1939 m. sausio 31 dieną Pasvalio rajono Joniškėlio miestelyje, tarnautojų šeimoje. 1957 m. baigė Bazilijonų vidurinę mokyklą Šiaulių rajone. 1962 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, Filologijos specialybę. 1965-1968 m. dirbo žurnalo "Kultūros barai" redakcijos atsakinguoju sekretoriumi bei įvairių skyrių redaktoriumi. 1968-1973 m. studijavo aspirantūroje Vilniaus universitete, kuriame toliau dėstė nuo 1973 iki 1989 metų. 1975-1980 m. dirbo LTSR Ministrų Taryboje, sekretoriate. 1980-1989 m. dirbo "Minties" leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju. TSKP narys 1972-1990 m.
1989 metais išrinktas LTSR Aukščiausios Tarybos deputatu. 1990 metais tapo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1992 ir 1996 metais išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. 1990 - 1991 metais - Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pavaduotojas.
1990 metų Nepriklausomybės akto signataras. 1988 - 1990 metais buvo Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos vicepirmininkas. 1990-1993 m. buvo Lietuvos valstybinės regioninių problemų komisijos pirmininkas, Lietuvos Respublikos valstybinių derybų su TSRS, vėliau su Rusija delegacijų narys. Vienas iš nacionalinio saugumo koncepcijos kūrėjų. Nuo 1992 m. Lietuvos centro judėjimo, nuo 1993 m. - Lietuvos centro sąjungos pirmininkas. 1994-1995 m. LR Seimo Geros valios misijos Čečėnijos klausimams spręsti vykdomasis direktorius, taip pat Tarptautinės parlamentarų grupės Čečėnijos problemoms narys. LR Seimo narių grupės Karaliaučiaus krašto lietuviams remti narys. Lietuvos ir Ukrainos draugystės draugijos pirmininkas. 1996 m. perrinktas į Seimą dirbo Ekonomikos komitete. Baltijos Asamblėjos narys nuo jos įkūrimo, jos Nacionalinio saugumo ir užsienio reikalų komiteto narys. NATO komisijos narys.
Laikraščio „Atgimimas“ steigėjas ir vyriausiasis redaktorius. Parengė publikacijų geopolitikos, valstybės, tautų ir tautinių mažumų, kultūros klausimais. Apdovanotas S.Šalkauskio premija.
Bibliografija
- 1988 "Pasakojimai apie filosofiją"
- 1992 "Pirmieji atkurtosios nepriklausomybės metai"
- 1996 "Atgimimo ištakose"
- 1998 "Išsivadavimas"
Nuorodos
| |||||