Romintos giria

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Romintos giria
Romintos giria Lenkijos žemėlapyje
Valstybės Lietuva, Lenkija, Karaliaučiaus kraštas
Megaregionas Rytų Europos lyguma
Sritis Rytų Baltijos-Baltarusijos žemuma
Subsritis Rytų Baltijos aukštuma
Makroregionas Baltijos aukštumos
Romintos girios kraštovaizdžio parko schema
Commons-logo.svg Vikiteka: Romintos giria – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Romintos giria (vok. Rominter Heide, lenk. Puszcza Romincka, rus. Красный лес, Пуща Роминска, Роминтенская пуща) – miškas ir tuo pačiu mezoreljefas Lietuvoje (Vilkaviškio rajone), Karaliaučiaus krašte (Nesterovo rajone) ir Lenkijoje (Varmijos Mozūrų vaivadijoje). Giria priklauso Sūduvos aukštumai, kuri yra viena iš Baltijos aukštumų dalių.

Giria Vištyčio aukštuma nuo Vištyčio ežero apie 27 km driekiasi į vakarus iki Geldapės, ir apie 15 km iš šiaurės į pietus. Girios plotas 350 km², iš jų 200 km² Kaliningrado srityje, 150 km² Lenkijoje. Girioje yra apie 20 ežerėlių. Per gi­rią teka Rominta, Blindė, Juodupė, Pisa.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Romintos girią senieji prūsai laikė šventa, joje jau III a. buvo atliekamos aukojimo apeigos, vyko kitokios šventės. Kryžiuo­čiams užvaldžius šį kraštą, Romintos girioje medžiodavo ordino magistrai ir jų svečiai. Vė­liau Romintoje ir Juodbūdėje pastatytuose vasarnamiuose vasaras praleisdavo, medžiodavo Prūsijos karaliai. Giria buvo paskelbta karaliaus nuosavybe. 2 500 ha buvo apjuosta lentų tvora su galerijomis. Medžioklės plotas priklausė Nesavo, Barckhauzo, Romintos ir Žydkiemio girininkijoms. Ypač girią mėgo Vokietijos imperatorius Vilhelmas II.

Ilgą laiką iš Romintos girios upėmis į Karaliaučiaus krašto didžiuosius miestus plukdyta mediena. Romintos gyven­vietėje veikė vilnų vėlykla, aliejaus spaudykla. Kiautų kaime buvo geležies lie­jykla, o XVIII a.popieriaus ir celiuliozės fabrikas. 17561763 m. Septynerių metų karo tarp Prūsijos ir Rusijos metu Romintos girioje slėpėsi kariuo­menės žiaurumų įbauginti apylinkių žmonės, tarp jų ir Tolminkiemio klebonas Kristijonas Donelaitis, kuris girioje slė­pėsi 1757 m. rugpjūčio 10–27 d. Per Romintos girią 1927 m. nutiestas geležinkelis GeldapėGumbinė, veikęs iki 1944 m.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Romintos giria buvo tapusi aukštų Vokietijos nacių medžioklės vieta. Feldmaršalas Hermanas Gėringas 1936 m. pastatydino me­džioklės rezidenciją Jėgerhofą netoli Romintos gyvenvietės. Jis Romintos gi­rioje nušovė patį didžiausią iki to meto Europoje sumedžiotą elnią. 1941 m. čia buvo įkurta Vokietijos oro pajėgų vyriausioji būstinė. Už 15 km, vakari­nėje Geldapės ežero pakrantėje, pastatytos šta­bo vadovybės slėptuvės. Pokario metais Lietuvos partizanai per Romintos girią prasiver­žė į Lenkiją ir toliau į Vakarus.

Po Antrojo pasauli­nio karo Rytprūsiai buvo padalyti beveik tiesia lini­ja. Pietinis girios ruožas teko Lenkijai, didžioji dalis atsidūrė Kaliningrado srityje. Lietuvai atiteko tik nedidelis ruožas pasienyje. Lenkijos pusėje kaimai priartėja prie pat gi­rios pakraščio, rusiškoje pusėje dauguma jų išnykę. [1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]