Romerikė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Rytų Norvegijos regionas: Romarike

Šalis	Norvegija (rytų Akešhiusas)
Tautos	norvegai
Miestai	Eidsvolis

Regionas Oplandenės žemėlapyje

Romerikė (norv. Romerike) arba Raumarikė (senovės skandinavų kalba: Raumaríki) – istorinis-geografinis regionas Norvegijoje, Rytų Norvegijos aukštumų dalyje (Oplandenėje). Apima dabartinės Norvegijos apskrities Akešhiuso rytinę dalį. Didžiausia gyvenvietė – Eidsvolis.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Regionas išsidėstęs krašto gilumoje, į šiaurės rytus nuo Vingulmarko. Jordanas mini senovinę gentį raumarici, kurie galėjo duoti pavadinimą šaliai. Beovulfas mini vietos gentis Reamas.

Į vakarus nuo jo yra Ringarikė. Šiaurės rytuose driekiasi Hedalandas ir Hedmarkas, šiaurėje - Esterdalis, rytuose - Sulioris, už jo - Vermlandas. Regionu teka didžiausia Norvegijoje upė - Gloma, ir regionas apima jos vidurupį. Taip pat apima pietinę Mjosos ežero dalį.

Romarikė dalinama į dvi dalis:

Žemutinė Romerikė (norv. Nedre Romerike) pietuose - jai priklauso Fetas, Liorenskogas, Nitedalis, Relingenas, Skedsmo, Siorumas, Aurskogas-Hiolandas;
Aukštutinė Romerikė (norv. Øvre Romerike) šiaurėje - jai priklauso Ulensakeris, Gjerdrumas, Nanestadas, Nesas, Eidsvolis ir Hurdalis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romerikė buvo laikoma vienu ių senovės Norvegijos kultūrinių centrų. Legendos teigė, kad šią šalį paveldėjo vienas iš trujųs Noro sūnų Raumas Senasis. Iš jo savo ruožtu kilo atskirų Norvegijos sričių valdovai: Gudbrandas gavo Gudbrandsdalį, Alfas Senasis - Ranrikę, Jotunbjornas - Rumsdalį, Hiodas - Hadelandą, Hringas - Ringerikę ir t. t.

Gudriodas paveldėjo iš Raumo Romerikę, jo sūnus buvo Eisteinas. Apie VII a. čia susiformavo atskira Raumarikės karalystė. Joje iš senosios dinastijos valdžią paveržė Inglingų dinastija. Pasak legendų, Inglingai buvo kilę iš Švedijos (Svealando). Svealando karaliaus Ingjaldo III sūnus Olavas Medkirtys užvaldė Vermlandą ir per žmoną paveldėjo Soliorą. Pastarajame užaugęs jo sūnus Halfdanas Baltieji Kaulai nukariavo dideles sritis: pirmiausia Romerikę, vėliau Toteną, Hadelandą, Hedmarkeną, o mirus broliui Ingjaldui paveldėjo Vermlandą.

Kadangi nuo VIII a. Romerikės karaliai Inglingai taip pat valdė ir Vestfoldą pajūryje, kur persikėlė politinis ir ekonominis Inglingų dinastijos centras, Romerikė prarado savo pirminę reikšmę. Po Halfdano Švelniojo mirties valdos padalintos tarp sūnų: Vestfoldą gavo Gudriodas Medžiotojas, o Romerikę - Sigtrygas Eisteisonas. Tačiau IX a. Romerikę vėl prijungė Gudriodo sūnus Halfdanas Juodasis.

Mirus Halfdanui, vietos gyventojai pasidavė Švedijos karaliui Erikui Anundsonui, tačiau Vestfoldo karalius Haraldas Gražiaplaukis suvienijo didžiąją dalį Norvegijos, įskaitant Romerikę. Apie 976 m. Norvegijoje įsigalėjus Danijos karaliui Haraldui Mėlyndančiui, Ranrikė atiduota valdyti Ladės jarlams (Eirikui).

Norvegijoje XI a. į valdžią grįžus Gražiaplaukio dinastijai, visos karalystės buvo panaikintos ir čia sukurta Raumarikės apskritis (Raumafylke), kurios atstovai rinkdavosi Eidsivatinge. Iš pradžių susirinkimų vieta buvo Vangas, o nuo XI a. - Eidsvoldas. Nuo XII a. perėjus į syssel sistemą, Romerikėje sukurta Romerikės apygarda. 1308 m. sukūrus lėnus, regionas priskirtas Akešhiuso lėnui (nuo 1662 m. - amtui).

Žinomi konungai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raumas Senasis ir jo palikuonys per Gudriodą;
Halfdanas Baltieji Kaulai, pirmasis Inglingas;
Eisteinas Halfdansonas;
Halfdanas Švelnusis;
Sigtrygas Eisteinsonas;
Eisteinas Eisteinsonas;
Halfdanas Juodasis;
Erikas Anundsonas
Haraldas Gražiaplaukis;