Roman Herzog

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Roman Herzog
Roman Herzog.jpg
Roman Herzog, 2006 m.
Gimė: 1934 m. balandžio 5 d. (80 metų)
Landshute, Vokietija
Veikla: vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas, profesorius, politikas, 7-asis Vokietijos Prezidentas
Išsilavinimas: teisės mokslų daktaras
Alma mater: 1961 m. Miuncheno universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka: Roman HerzogVikiteka
Parašas
Roman Herzog Signature.svg

Roman Herzog (1934 m. balandžio 5 d. Landshute, Vokietija) – vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas, profesorius, politikas, 7-asis Vokietijos Prezidentas (19941999).

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Puikiai baigęs abitūrą (vidurkis – 1,0 balų), nuo 1953 m. Miuncheno universitete (LMU) studijavo teisę. 1957 m. išlaikė pirmąjį, 1961 m. – antrąjį valstybinį teisės egzaminą. 1958 m. apgynė disertaciją, teisės mokslų daktaras.

Iki 1964 m. LMU prof. Theodor Maunzo mokslinis asistentas, parengė habilitaciją. Iki 1965 m. LMU privatdocentas (dėstė teisę), nuo 1965 m. Berlyno laisvojo universiteto ordinarinis profesorius, Valstybinės teisės ir politikos katedros vedėjas, 1967-1968 m. Teisės fakulteto dekanas, 1968-1969 m. prodekanas. Nuo 1969 m. Špajero Vokietijos viešojo administravimo aukštosios mokyklos (vok. Deutsche Hochschule für Verwaltungswissenschaften Speyer) Bendrosios valstybės teorijos ir politikos katedros vedėjas, 1971-1972 m. rektorius.

Kartu su kitais konstitucionalistais parašė ir išleido standartiniu tapusiu Vokietijos Konstitucijos komentarą (Grundgesetz-Kommentar Maunz/Dürig/Herzog/Scholz). 1981-1994 m. vienas iš krikščioniškojo savaitraščio Christ und Welt – Rheinischer Merkur leidėjų.

2000 m. vedė 6 laidas "Hercogas kalbasi su..." (Herzog spricht mit…) Bavarijos radijuje (vok. Bayerischer Rundfunk).

1958 m. vedė Christiane Krauß. Sūnūs Markus (g. 1959 m.) ir Hans Georg (g. 1964 m.). Christiane Herzog mirė 2000 m. birželio 19 d. Miunchene, palaidota Landshute.

2001 m. vedė Alexandra Freifrau von Berlichingen (g. 1941 m.), mergaut. fon Vultejus.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Grundrechtsbeschränkung nach dem Grundgesetz und Europäische Menschenrechtskonvention. Disertacija, 1958;
  • Die Wesensmerkmale der Staatsorganisation in rechtlicher und entwicklungsgeschichtlicher Sicht. Habilitacija, 1964;
  • Kommentar zum Grundgesetz „Maunz-Dürig-Herzog“ (Mitherausgeber), seit 1964;
  • Evangelisches Staatslexikon (Mitherausgeber), seit 1966;
  • Allgemeine Staatslehre, 1971;
  • Staaten der Frühzeit. Ursprünge und Herrschaftsformen, 1988;
  • Staat und Recht im Wandel, 1994;
  • Vision Europa. Antworten auf globale Herausforderungen, Hamburg 1996;
  • Kann man aus der Geschichte lernen? Abera Verlag, Hamburg 1997;
  • Strukturmängel der Verfassung? Erfahrungen mit dem Grundgesetz. Deutsche Verlags-Anstalt, Stuttgart/München 2000;
  • Jahre der Politik: die Erinnerungen. München: Siedler, 2007. ISBN 3-88680-870-X.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose