Romėnų tūba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Romėnų tūba

Romėnų tūba (lot. tuba) – senovinis bronzinis trimitas, naudotas romėnų kariuomenėje. Tūbas gamino apie 500 m. pr. m. e. Senieji autoriai teigė, kad šias tūbas sugalvojo etruskai, savo sandara tūba panaši į graikų salpinksą.

Romėnų tūba buvo tiesus apie 1,2 m ilgio bronzinis trimitas, su nuimamu kauliniu pūstuku.

Tūbomis būdavo perduodami signalai kariuomenėje, jomis grodavo žaidynėse ir viešose šventėse, laidotuvėse. Grojusieji laidotuvėse buvo vadinami siticinais (lot. siticines). Senieji autoriai tūbos garsą apibūdindavo kaip šaižų ir keliantį baimę.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]