Rokiškio dvaras

Rokiškio dvaras
Rūmų pagrindinis fasadas
Vieta	Rokiškis
Įkurtas	XIX a.
Rūmų stilius	Klasicizmas-istorizmas
Bajorų giminės	Krošinskiai, Tyzenhauzai, Pšezdzieckiai
Savininkas	Rokiškio krašto muziejus

Rokiškio dvaras – dvaras, stovintis Rokiškyje. Ansamblį sudaro 16 pastatų (dvaro rūmai, svečių namai, vartininko namelis, kumetynas ir kt.) ir 28,1 ha ploto parkas su tvenkiniais. Nuo 1940 m., su pertraukomis, dvare veikia Rokiškio krašto muziejus.

Istorija

Rokiškio dvaras, Napoleonas Orda, XIX a.

Pirmą kartą Rokiškio dvaras paminėtas 1499 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijoje dėl girios kirtimo. XVI a. Žygimantas Senasis dvarą padovanojo kunigaikščiams Krošinskiams. Senieji mediniai dvaro rūmai neišliko. Jie stovėjo dešinėje tvenkinio pusėje, kur dabar stovi dvaro bravoro pastatas. Kartais Krošinskiai vietovę išnuomodavo arba užstatydavo skolas kitiems didikams. Pagal paskutiniojo vyriškosios giminės linijos atstovo Juozapo Krošinskio 1715 m. sudarytą testamentą, Rokiškio dvaras atitenka jo patėviui Jonui Tyzenhauzui. Tyzenhauzai pradžioje Rokiškio dvarą taip pat nuomodavo kitiems dvarininkams.

Dvaro nuotrauka XIX a. pabaigoje

Tik XVIII a. pab. Ignoto Tyzenhauzo iniciatyva buvo perkelta giminės rezidencija iš Pastovių į Rokiškį, pradėtos naujo dvaro statybos bei miesto perstatymo darbai. Rokiškio dvaro rūmai pabaigti statyti 1801 metais. Tai buvo klasicizmo stiliaus iš akmenų, akmens skaldos ir plytų mūro, vieno aukšto pastatas su mezoninu ir aukštu pusrūsiu. Keturių kolonų portikas, vainikuotas trikampiu frontonu, ir virš keturšlaičio stogo iškeltas kupolas pabrėžė rūmų centrą. Spėjama, kad rūmų architektas buvo Laurynas Stuoka-Gucevičius, tačiau jokių įrodymų pagristi šiam faktui kol kas nerasta.

Už rūmų 1797 m. pasodintas 16 ha parkas, šalia įrengtas tvenkinys ir pradėtas kurti zoologijos sodas. 1880 m. mirus grafui Reinoldui Tyzenhauzui ir visus turtus paveldėjus jo seserei Marijai Tyzenhauzaitei-Pšezdzieckienei, kuri buvo 1842 m. ištekėjusi už lenkų kilmės istoriko grafo Aleksandro Pšezdzieckio, dvaras atiteko Pšezdzieckių giminei.

Valgomojo patalpa (2018 m.)

1905 m. Jono Pšezdzieckio iniciatyva centrinis pastatas buvo perstatytas pagal architektų K. Jankovskio ir P. Lilpopo projektą ir įgijo baroko elementų: paaukštintos ir perplanuotos vidaus erdvės, pristatytas antras aukštas, pristatyti šoniniai fligeliai, fasadams ir interjerui suteikta romantizmo bruožų. 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai paskutiniai kilmingi dvaro savininkai grafai Pšezdzieckiai pasitraukė iš Lietuvos.

1952 metais suremontuotuose dvaro rūmuose įsikūria Rokiškio krašto muziejus. Muziejuje yra virš 100 tūkst. eksponatų, veikia dvaro kultūros, Rokiškio krašto istorijos, unikalių L. Šepkos medžio darbų, prakartėlių ekspozicijos.

XVIII a. pab. - XX a. pr. Rokiškio dvaro sodyba yra vienas iš vertingiausių klasicizmo-istorizmo laikotarpio sodybinių ansamblių Lietuvoje.

Šaltiniai

• Pajedaitė Ingrida. Rokiškio dvaro rūmai. Rokiškis. miestas, kraštas, žmonės – Vilnius, 1999
• Rokiškio dvaro ansamblis // www.muziejusrokiskyje.lt
• Archeologiniai tyrimai Rokiškio senojo dvaro vietoje // www.muziejusrokiskyje.lt
• Deksnys Bronius. Kunigaikščiai Krošinskiai Rokiškio dvare // Prie Nemunėlio Nr. 2 (23), 2009.