Rokiškio oro uostas
| Rokiškio oro uostas | |||
 | |||
| IATA: N/A - ICAO: N/A | |||
|---|---|---|---|
| Parametrai | |||
| Aerodromo tipas | Civilinės paskirties (nenaudojamas) | ||
| Miestas | Rokiškis | ||
| Aukštis virš jūros lygio | 140,2 m | ||
| Koordinatės | 55°58′09.33″ š. pl. 25°36′02.73″ r. ilg. / 55.9692583°š. pl. 25.6007583°r. ilg. | ||
Rokiškio oro uostas – oro uostas, veikęs 1961–1985 m. Rokiškio mieste.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Oro uoste reguliariai skraidė An-2 tipo lėktuvai, maršrutu Rokiškis-Vilnius bei Vilnius-Rokiškis. Skrendančius lėktuvus aptarnavo septyni oro uosto darbuotojai. Dirbo ir meteorologas, nuolat informuojantis lakūnus apie oro sąlygas. Keleiviai laiką leisdavo jaukioje laukiamojoje salėje, išalkusieji užkąsdavo bufete. Šalia oro uosto buvo įrengta autobusų stovėjimo aikštelė.
Oro uostas aktyviai naudotas iki 1975 m. Skrydžiai vyko 3 kartus per dieną į Vilnių ir atgal, bilietas į vieną pusę kainavo 4 rublius, skrydis trukdavo 45 min. Maždaug nuo 1985 m. skrydžiai iš Rokiškio į Vilnių retėjo. Brangstant degalams, didėjo bilietų kainos, oro uosto veikla darėsi nepelninga. Nutraukus keleivių skraidinimą, specialistams beliko stebėti ir fiksuoti praskrendančius lėktuvus. Apie 2000 m. iš oro uosto išgabenta tiems laikams moderni navigacinė aparatūra. Dar kurį laiką rokiškėnai skraidymo mėgėjai, susibūrę į klubą, turėjo galimybę skraidyti iš Biržų aeroklubo nuomotais orlaiviais.
Dabartinė būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apleistus statinius atnaujinti, rekonstruoti ir pritaikyti turizmui ar kitokiai veiklai tikimasi gauti Europos Sąjungos paramą. Detaliojo plano, žemės nuosavybės ir kitos dokumentacijos rengimo problemos yra susijusios su besiribojančia su oro uosto teritorija 1944–1946 m. žuvusių rezistentų kapaviete ir jos sanitarinės apsaugos zonos ribomis.