Robert Capa

Robert Capa
Tikras vardas:	Andre Friedmann
Gimimo vieta:	Budapeštas, Vengrija
Gimimo data:	1913 m. spalio 22 d.
Mirties data:	1954 m. gegužės 25 d.

Robertas Kapa (tikrasis vardas – Andrė Frydmanas, angl. Andre Friedmann, 1913 m. spalio 22 d. Austrijoje – Vengrijoje – 1954 m. gegužės 25 d.) – vengrų fotografas.

Pats tvirtinęs jog yra fotožurnalistas, jis buvo fotografas, įamžinęs 5 skirtingus karus: Ispanijos pilietinį karą, Antrąjį Kinijos – Japonijos karą, Antrąjį pasaulinį karą, 1948 m. Arabų – Izraelio karą ir Pirmąjį Indokinijos karą.

Jis fotografavo Antrojo pasaulinio karo momentus Londone, Šiaurės Afrikoje, Italijoje, taip pat mūšius dėl Normandijos bei Paryžiaus išsilaisvinimą. Robertui Kapai svarbiausias buvo dramatiškas momentas, o ne techninė nuotraukos kokybė. Jo fotografijos, darytos 1944 m. Normandijos invazijos metu, atskleidžia karo baisumą ir daro unikalų poveikį. Robertas Kapa buvo vienas fotoagentūros Magnum Photos įkūrėjų. 1947 m. įsteigta organizacija buvo pirmoji su laisvai samdomais fotografais bendradarbiaujanti fotoagentūra.

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimęs Austrijoje – Vengrijoje 1913 m. , R. Kapa turėjo palikti šalį 1932 m. kai buvo areštuotas už dalyvavimą protesto akcijose, nukreiptose prieš valdžios sprendimus. Ilgą laiką norėjęs būti rašytoju, atvykęs į Berlyną įsidarbino fotografu ir pamėgo menus. 1933 m. persikėlė iš Vokietijos į Prancūziją, nes į valdžią atėjus naciams išaugo žydų persekiojimas (Kapa buvo žydų kilmės). Prancūzijoje pasikeitė vardą iš Andrė Frydmano į Roberto Kapos tikėdamasis, kad toks vardas bus geriau įsimenamas bei skambės kaip amerikietiškas.

Ispanijos pilietinis karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1936 m. išvykęs į Ispaniją, ten praleido trejus metus, fotografuodamas Ispanijos pilietinio karo baisumus. 1936 m. , publikavęs ką tik pašauto mirštančio kario Federico Borrell García nuotrauką, tapo žinomas visame pasaulyje. Ši nuotrauka dar ir šiandien vadinama kontroversiška, nes kilo nemažai ginčų dėl nušauto kario tapatybės. Didelė dalis Roberto Kapos nuotraukų buvo laikomos dingusiomis, tačiau buvo rastos Meksike 1990 m. Dingusi, o vėliau rasta kolekcija buvo perkelta į Nacionalinį fotografijos centrą, kurį Manhatene įkūrė jaunesnis R. Kapos brolis Kornelis Kapa.

Antrasis pasaulinis karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš pat Antrojo pasaulinio karo pradžią R. Kapa persikėlė iš Paryžiaus į Niujorką, tikėdamasis susirasti kitą darbą ir pabėgti nuo nacių persekiojimo. Iš pradžių bendradarbiavo su Collier‘s Weekly, tačiau buvo atleistas ir pradėjo darbą žurnale Life. 1943 m. fotografavo Neapolio bombardavimą. Žinomiausias R. Kapos darbas pasirodė 1944 m. birželio 6 d. (D – Day). Su savo dviem Contax II fotoaparatais jis padarė 106 fotografijas per pirmąsias invazijos valandas. Iš jų išliko tik 11 prastos kokybės nuotraukų, nes kitos buvo sugadintos ryškinant. Nors už nuotraukų kokybę buvo sugadintas jas ryškinęs Life darbuotojas, išspausdinus nuotraukas jų neryškumas buvo paaiškintas kaip autoriaus rankų drebėjimo rezultatas. 1947 m. keliavo į Sovietų Sąjungą su savo draugu rašytoju Džonu Šteinbeku (John Steinbeck). Fotografavo Maskvą, Kijevą, Tbilisį, Staliningrado griuvėsius. Šteinbeko reportažas buvo iliustruotas Kapos fotografijomis ir išspausdintas A Russian Journal. Tais pačiais metais Kapa kartu su kolegomis David "Chim" Seymour, William Vandivert, Henri Cartier-Bresson, and George Rodger įkūrė fotoagentūrą Magnum Photos, o 1951 m. tapo jos prezidentu.

Pirmasis Indokinijos karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1950 m. Kapa keliavo į Japoniją, kur buvo organizuojama paroda. Life žurnalo vadovybės paprašytas jis keliavo į Rytų Aziją, kur Prancūzija aštuonerius metus kariavo Indokinijos kare. Nors buvo pasižadėjęs daugiau karų nebefotografuoti, Kapa pasiūlymo neatsakė. 1954 m. karo lauke užlipo ant minos ir mirė.

Palikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užjūrio spaudos fotografijos klubas yra įsteigęs Roberto Kapos vardo auksinį medalį, kuris yra suteikiamas už geriausią nuotrauką, darytą užsienyje. Roberto Kapos nuotraukų negatyvai saugomi brolio įsteigtame muziejuje Manhatane.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Death in the Making, 1938.
The Battle of Waterloo Road, 1941.
Invasion!, 1944.
Slightly Out of Focus, Henry Holt and Co., New York, 1947.
A Russian Journal, by John Steinbeck and Robert Capa, Viking, New York, 1948.
Report on Israel, by Irwin Shaw and Robert Capa, Simon & Schuster, New York, 1950.
Robert Capa: Photographs, 1996.
Heart of Spain, 1999.
Robert Capa: The Definitive Collection, 2001.
Blood and Champagne: The Life and Times of Robert Capa, 2002.