Ročiškės piliakalnis
| Ročiškės piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Ročiškės piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Raseinių rajonas | ||
| Seniūnija | Betygalos seniūnija | ||
| Aukštis | 20 m | ||
| Plotas | 42x20 | ||
| Priešpilis | 42x20, 35x11 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis pr. m. e. - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1961 | ||
| Registro Nr. | AR883 / 5569 /A366P | ||
Ročiškės piliakalnis, žinomas ir Račkiškių vardu (arba Aukštuonos kalnas) – piliakalnis Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietvakarius nuo Ročiškės, Betygalos seniūnija. Pasiekiamas iš plento Ariogala – Betygala, pravažiavus Kirkšnovę, kylant į kalną pasukus į kairę vakarų kryptimi keliu, pavažiavus 2,7 km Dubysos kairiojo kranto slėniu iki nykstančio kelio galo – yra dešinėje šiaurėje, ant Dubysos aukštutinės terasos, matyti neapaugęs pietinis šlaitas.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas Dubysos dešiniojo kranto aukštutinės terasos krašte, santakoje su bevardžiu upeliu. Aikštelė ovali, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 42x20 m dydžio, buvusi apjuosta 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimu, kuris geriausiai išliko šiaurės vakarų pusėje. Už pylimo iškastas 4 m pločio, 0,3 m gylio griovys, už jo supiltas antras 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimas, kuris Šiaurės vakarų gale yra 2 m aukščio, 15 m pločio, pietryčių gale – 1,5 m aukščio, 11 m pločio. Šiaurės vakarų pylimo išorinėje pusėje iškastas 14 m pločio, 1,5 m gylio griovys 6 m pločio dugnu, už kurio supiltas šiaurėje 0,2-0,7 m aukščio, 6 m pločio pylimas, kurio galai pereina į 45 m pločio terasą piliakalnio šiauriniame ir pietiniame šlaituose, apjuosdami jį trečiu pylimų žiedu. Į pietryčius ir šiaurės vakarus nuo aikštelės įrengti priešpiliai.
- Ročiškės piliakalnis ir jo apylinkės
-
Vaizdas į Rytus, Ročiškės piliakalnio kepurę. -
Vaizdas nuo piliakalnio į Dubysos slėnį. -
Vaizdas nuo Ročiškės piliakalnio kepurės į Vakarus.
Priešpiliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Į šiaurės vakarus nuo piliakalnio esančio priešpilio aikštelė keturkampė, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 65x15 m dydžio, iškilusiu per 1 m viduriu. Jos šiaurės vakarų pusėje supiltas 1 m aukščio, 10 m pločio pylimas (išliko tik šiaurinis kraštas), kurio 2 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 12 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Į pietryčius nuo piliakalnio esančio priešpilio aikštelė keturkampė, irgi pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 35x11 m dydžio, iškilusiu per 1 m viduriu. Jos pietryčių pusėje supiltas 1 m aukščio, 14 m pločio pylimas.
Piliakalnio ir priešpilių šlaitai į Dubysos slėnį statūs, 20 m aukščio, į upelį – nuolaidesni, 10-15 m aukščio.
Šlaitai ir aikštelės bei pylimai apardyti arimų. Šiaurės vakarų priešpilio beveik visas šiaurės vakarų pylimas nuardytas kasant karjerą. Aikštelės dirvonuoja, tačiau jau pradeda užaugti krūmais ir eglaitėmis, šiaurinis šlaitas apaugęs eglėmis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 9,04 ha.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1961 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.[1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Liudvikas Kšivickis spėjo piliakalnyje buvus Mindaugo Vorutą.[2]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Raseinių piliakalnis 16 km | Betygalos piliakalniai 4,5 km Zvėgių piliakalnis 15 km |
Plinkaigalio piliakalnis 20 km Vosbučių piliakalnis 17 km |
| |||||||
| Gabrieliškių piliakalnis 11 km Kejėnų piliakalnis 4 km |
|
Pilsupių piliakalnis 19 km | |||||||||
| Raudonėnų piliakalnis 25 km | Seredžiaus I piliakalnis 25 km Veliuonos piliakalniai 26 km |
Darbutų II piliakalnis 3 km Ginaičių piliakalnis 2 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 146 (Nr. 637).
- ↑ Krzywicki L. W poszukiwaniu grodu Mendoga // Przegląd historyczny. Warszawa. 1909. T. VIII. Z. 1, p. 27-31.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.164
- Dowgird T. Mapka archeologiczna okolicy nad dubiskiej od miasteczka Betygoły do okolicy Surwiłły // Przegląd historyczny. Warszawa. 1909. T. VIII, p. 363.