Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė (g. 1945 m. vasario 20 d., Panevėžyje) – lietuvių pianistė, muzikos kritikė, mokslininkė ir pedagogė, profesorė.

Tėvas Jonas Alekna (1917–1964), aktorius, režisierius.

Sūnus Vykintas Bieliauskas (g. 1972 m.), kompozitorius, dirigentas Vokietijoje. Dukra Rita Balta, muzikė, dainininkė.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Baigė Specialiąją vidurinę meno mokyklą (dabar M. K. Čiurlionio menų mokykla), fortepijono klasę pas Olgą Šteinberg. 1967 baigė jos klasę Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 19731977 m. – Lietuvos mokslų akademijos aspirantė. Humanitarinių mokslų daktarė (1990 m.), socialinių mokslų docentė, edukologijos profesorė (2008 m.).

Nuo 1964 m. koncertmeisterė Lietuvos konservatorijoje, Lietuvos radijo ir televizijos Lengvosios muzikos orkestre. Grojo fortepijono partiją įvairiuose orkestruose (Nacionaliniame, Lietuvos kameriniame, Kijevo balete ant ledo, Armėnijos, Gruzijos orkestruose. Vaidino Akademinio dramos teatro spektakliuose („Varšuvos melodija“ ir kt.). Lietuvos filharmonijoje įkūrė ir vadovavo Muzikos vaikams ir jaunimui skyrių. Parengtos reikšmingos Lietuvos jaunimui edukacinės programos, radijo, televizijos laidos. Vedė muzikinį žurnalą „Tonika“ ir kitas laidas. Sukūrė seriją video filmų apie reikšmingą Lietuvos Seimo darbą („Seimo kronikos“).

Parašė 4 monografijas: apie D. Trinkūną, dainininką Leoną Baltrų, Joną Urbą (Smuikavimo mokymo Lietuvoje istorija), Vytautą Laurušą, Joną Jocį, Panevėžio dramos teatro ir aktoriaus, režisieriaus Jono Aleknos potretus, Lietuvos filharmonijos istorijps apybraižas, apie muziką vaikams „Geresnis pasaulis visiems“, „Skaidra eina į operą“ ir kt.). Publikuoja mokslinius straipsnius. Periodikoje nuo 1964 m. publikuoja straipsnius muzikos, kultūros temomis.

Kultūrologė mokslų daktarė, Mykolo Romerio universiteto profesorė.