Riestainis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Suktas riestainis su aguonomis

Riestainis - apvalaus ar pailgo žiedo formos pyrago kepinyskvietinių miltų.

Pagal dydį, o kartu ir kepimo būdą riestainiai būna:

Vidutiniai riestainiai[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje riestainiais (atitinka rus. баранка, neteikt.liet. baronka) vadinami nedideli apvalaus arba pailgo žiedo formos pyrago kepiniai iš kvietinių miltų. Riestainių drėgnis nuo 13 % iki 20 %; jiems būdingas blizgus paviršius, gaunamas suformuotą kepinio ruošinį prieš kepimą apdorojant vandens garais.[1]

Nuo didriestainių paprastai skiriasi tuo, kad būna plonesni, jų skylė didesnė, o pats riestainis tankesnis ir sunkiau kramtomas. Dėl kietumo sausi riestainiai Rusijoje valgomi su arbata. Lietuvoje riestainiai taip pat neretai valgomi su pienu: riestainis sulaužomas į gabalėlius, šie įmetami į puodelį ar dubenėlį su pienu. Palaukiama kelias sekundes, o tada atmirkę ir suminkštėję riestainių gabalėliai valgomi šaukšteliu.

Tradiciškai riestainius pardavinėdavo suvertus virtinėmis ant virvučių. Taip juos būdavo patogu gabenti, pakabinti ties prekystaliais jie aiškiai matydavosi ir pritraukdavo pirkėjus. Dabar paprastai pakuojami į plastikinius maišelius.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]