Riežupės ola
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
Šio puslapio turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas! Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus). |
Riežupės ola – turizmo objektas Latvijoje Kuldygos rajone, Ventos dešiniojo intako Riežupės kairiajame krante, 3 km į šiaurės rytus nuo Kuldygos (keliu apie 8 km).
[taisyti] Istorija
Ola iškasta rankomis, atradus čia kvarcinio smėlio telkinį. 1880 m. „Lejaszveji“ ūkio savininkas Kimenis Krišas savo žemėje rado balto smėlio su geležies oksidų priemaišomis sąnašas. Tuo susidomėjo Rendos dvarininkas Rekis, kuris smėlį pradėjo pirkti savo stiklo fabrikėliui. Smėlis laivu buvo vežamas į Ventspilį, toliau geležinkeliu į Ilgiuciemą prie Rygos. Po Pirmojo pasaulinio karo smėlis pradėtas tiekti Ozolniekų ir kitiems Latvijos bei užsienio šalių stiklo fabrikams. Iš Riežupės smėlio pagamintas stiklas yra melsvo atspalvio.
Iki 1939 m. olos labirintas pasiekė apie 2,5 km ilgio, tačiau Latviją okupavus TSRS ir nacionalizavus stiklo fabrikus, kasyklos eksploatavimas buvo nutrauktas. Apie 1958 m. įėjimas į olą buvo užkaltas. Dalis labirinto užgriuvo, ir 1988 m. vėl atidarius olą buvo išmatuota tik 150 m praeinamų koridorių. Latvijai vėl tapus nepriklausomai ir atstačius teisę į buvusią nuosavybę, Štofregenų šeima sumanė olas panaudoti turizmo poreikiams. Nuo 1999 m. olose gali lankytis ekskursijos.
Baiminantis griūčių gilesniuose koridoriuose, tik 351 m yra pritaikyta ekskursijoms. Giliausia vieta 10 m gylyje. Oloje vasarą ir žiemą būna 8 laipsnių temperatūra. Daugelis olos salių (pvz., Nuodėmių, Vilties, Lovos, Ragų ir kt.) išmoningų gidų susiejamos su įvairiais prietarais ir padavimais. Lankymas nutraukiamas tik žiemą, kai olose apsigyvena šikšnosparniai.
[taisyti] Nuorodos
Koordinatės:
