Richard Stallman

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Ričardas Stalmanas)
Ričardas Stalmanas
angl. Richard Matthew Stallman
Gimė 1953 m. kovo 16 d. (71 metai)
Veikla dar žinomas kaip RMS yra laisvosios programinės įrangos judėjimo pradininkas, GNU bei Laisvosios Programinės Įrangos Fondo įkūrėjas. Taip pat jis yra pripažintas kompiuterių ekspertas (hakeris), GNU C kompiliatoriaus, GNU Debugger ir GNU Emacs autorius. Sukūrė GNU bendrąją licenciją.
Žymūs apdovanojimai

1990: MacArthur Fellowship

Vikiteka Richard Stallman

Richard Matthew Stallman (Ričardas Stalmanas, dar žinomas kaip RMS; g. 1953 m. kovo 16 d.) – laisvosios programinės įrangos judėjimo pradininkas, GNU bei Laisvosios programinės įrangos fondo įkūrėjas. Taip pat jis yra pripažintas kompiuterių ekspertas, taip pat vad. „hakeris“, GNU C kompiliatoriaus, GNU Debugger ir GNU Emacs autorius; GNU bendrosios licencijos kūrėjas, kovotojas prieš programinės įrangos patentus, autorinių teisių išplėtimą.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ričardui Stalmanui atėjus į Masačusetso technologijos institutą (apie 1980 m.), pažangūs programuotojai ir kompiuterinių sistemų saugumo ekspertai („hakeriai“) skatino dalinimąsi programų kodu. Jie tai suprato kaip būtinybę. Tačiau vėliau viskas pasikeitė. Buvo linkstama prie nuostatos, kad programinė įranga tėra prekė. Tai ir paskatino Ričardą įkurti GNU. Jis pradėjo plėsti Emacs redaktorių (kurį anksčiau jau buvo parašęs), parašė C kompiliatorių, bei pateikė juos su licencija, kuri skatino dalintis programine įranga ir redaguoti kodą laisvai. Ričardo tikslas buvo sukurti operacinę sistema, kuri būtų suderinama su tuo metu populiaria UNIX, tačiau patogesnė ir, svarbiausia, laisva.

Aš galėjau uždirbti pinigų kurdamas nuosavybinio kodo programas, – rašė R. Stalmanas apie savo apsisprendimą, – ir galbūt būti laimingas programuodamas. Bet aš žinojau, jog savo karjeros pabaigoje, aš žvelgsiu atgalios matydamas daugybę metų, praleistų statant sienas žmonėms atskirti, ir jausiuosi praleidęs gyvenimą, darydamas šį pasaulį blogesne vieta, nei buvo. Šis žmogus išdrįso pasirinkti kitą kelią – kurti ir ginti laisvąją programinę įrangą.

Žodis „laisva“ Stalmanui reiškia ne kainą, o laisvę. Laisvę platinti, keisti bei naudoti. Būtent todėl jis sako: „aš rašau ne atvirojo kodo programinę įrangą, o laisvą programinę įrangą“, kadangi atvirojo kodo judėjimui svarbiau materialinė nauda“. Tuo tarpu, pasak Ričardo, „Laisvė yra svarbiausia“. Nors Ričardas Stalmanas dažnai apibūdinamas kaip labai konfliktiškas žmogus, tačiau apibūdinamas ir kaip nuolankaus charakterio (nors psichologiniam spaudimui pasiduodanti asmenybė tikrai negalėtų eiti jo dabar einamų pareigų). Pats Ričardas teigia, kad „savo principų neatsisako dėl jokių priežasčių“.

Savo pažiūras Ričardas apibūdina kaip atitinkančias amerikietiškąjį liberalizmą, kuris, jo nuomone, skiriasi nuo kai kurių kitų (pavyzdžiui, kanadietiškos) liberalizmo krypčių [1]. Tačiau kapitalizmą jis supranta tiesiog kaip galimybę daugeliui užsiimti verslu ir nemano, jog šiai visuomenei būtinai reikalinga didelė socialinė nelygybė ar klasių hierarchija. Jis taip pat pripažįsta, jog dabartinėje visuomenėje dideliems pasiekimams greta sunkaus darbo reikalinga ir sėkmė.

GNU/Linux kontroversija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Operacinę sistemą, paremtą Linux branduoliu, Stalmanas ragina vadinti GNU/Linux, kadangi branduolys tėra viena iš sistemos dalių; o daugelis kitų, pasak jo, buvo sukurta GNU projekto.

GNU bendroji licencija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

GNU GPL nėra „geras vaikinas“. Ji sako „ne“ kai kuriems dalykams, kuriuos kartkartėm žmonės nori daryti. Ją kurdamas Ričardas manė, jog, norint ką nors pasaulyje nuveikti, vien idealizmo negana – reikalingas metodas, kurį pasitelkus galima pasiekti tikslą, o būtinų laisvių apsaugojimas visuomet susijęs su jas atimančių veiksmų apribojimu. Todėl šią licenciją turinčio kodo negalima įtraukti į uždarą projektą. Taip laisvosios įrangos kūrėjai remia vienas kitą ir neremia nuosavybinių alternatyvų. Šie gerai apgalvoti apribojimai nesutrukdė licencijai tapti viena populiariausių pasaulyje.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1990: MacArthur Fellowship
  • 1991: ACM Grace Murray Hopper apdovanojimas „Už pionierišką darbą su… Emacs
  • 1998: EFF pioneriaus apdovanojimas
  • 2001: Takeda apdovanojimas (武田研究奨励賞)

Nuorodos, šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo