Relė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Automatinė miniatiūrinė relė

Relė yra automatikos įrenginys valdomos grandinės būsenai pakeisti šuoliu. Dažniausiai šiuo žodžiu vadinamas prietaisas kuriame viena grandine tekanti srovė sujungia ar atjungia kitą, nepriklausomą, relėje elektriškai nesusijusią elektros grandinę.

Paprasčiausia elektromagnetinė relė turi elektromagnetą, kuriuo tekanti srovė perkelia į kitą padėtį vieną ar kelis judamus kontaktus. Šie kontaktai gali būti sujungiantys, atjungiantys arba perjungiantys. Valdančiai srovei išnykus, spyruoklė grąžina kontaktus į pradinę padėtį. Siekiant padidinti jautrumą ir patikimumą, kontaktai gali būti patalpinti į inertinėmis dujomis užpildyta kapsulę. Siekiant sumažinti įtampos kritimą, kontaktų darbiniai paviršiai sudrėkinami gyvsidabriu. Galingoms srovėms valdyti naudojami sidabro lydiniai - kontaktams neišvengiamai kibirkščiuojant, sidabras oksiduojasi, tačiau sidabro oksidas irgi yra neblogas elektros laidininkas.[1] Kontaktai uždaromi į kapsulę ir jei galima kibirkštis pavojinga, gali sukelti gaisrą, sprogimą.

Žinomi ir įvairūs specifiniai elektromagnetinės relės variantai, pavyzdžiui:

  • Dviejų stabilių būsenų relėje (angl. latching relay) viena kryptimi solenoidu tekanti srovė kontaktą išjungia, kita kryptimi tekanti - įjungia. Tokia relė vartoja energiją tik perjungimo metu, „atsimena“ savo būseną ir praradusi maitinimo šaltinį.
  • Priverstinai vedamų kontaktų (angl. forced-guided contacts) relėje valdomos kontaktų grupės tvirtai sujungtos mechaniškai, taigi kontaktai gali būti perjungiami visi kartu bet niekada po vieną atskirai. Tai gali būti svarbu saugumo automatikoje.
  • Relėje su fiksatoriumu (angl. ratched relay) perjungtas kontaktas lieka perjungtas ir išnykus valdančiai įtampai. Tokia relė turi kitus mechanizmus kontaktui į pradinę padėtų grąžinti.

Elektromagnetinė relė gali daug kartų sustiprinti valdantį signalą, valdantys kontaktai elektriškai atskirti nuo valdančios grandinės, tačiau dėl judamų mechaninių dalių elektromagnetinės relės yra gana brangios, lėtaeigės ir nelabai patikimos. Elektromagnetinei relei būdinga histerizė: kartą pritrauktam kontaktui išlaikyti pakanka mažesnės srovės nei buvo reikalinga pradiniam perjungimui. Elektromagnetinės relės dažnai pakeičiamos puslaidininkiais prietaisais kurie kartais irgi vadinami relėmis. Relėmis vadinami ir sudėtingesni prietaisai, kur valdantis signalas gali būti šviesa (fotorelė), temperatūra (termorelė) ar kurie persijungia savaime praėjus numatytam laikui (laiko relė).

Relę 1830 m. sukūrė P. Schilling, o 1835 m. – nepriklausomai nuo jo – J. Henry. Nuo 1837 m. pradėtos naudoti silpniems elektriniams telegrafo signalams stiprinti. Relės naudojamos automatikoje, aviacijoje, telefonijoje ir kitose srityse.[2] Iš relių buvo surenkamos pirmosios skaičiavimo mašinos, tačiau palyginus su pagamintomis iš puslaidininkių prietaisų jos buvo labai lėtos ir nepatikimos.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kenneth B. Rexford and Peter R. Giuliani (2002). Electrical control for machines, 6th, Cengage Learning. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 978-0-7668-6198-5“..
  2. Relė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 717 psl.

Vikiteka