Refleksinė epilepsija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Refleksinė epilepsija (dar vadinama aplinkos epilepsija) – traukuliai, kuriuos sukelia natūrali aplinka dirgindama žmogaus jutimo organus. Iš visų refleksinės epilepsijos rūšių visuomenėje labiausia žinoma yra fotosensityvinė epilepsija. Refleksinė epilepsija yra pati rečiausia epilepsijos forma, ir būna tiktais generalizuota (ne parcialinė). Refleksinė epilepsija gali būti diagnozuota tiktais naudojant EEG ir fotojautrumo testus.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Yra daugybė refleksinės epilepsijos rūšių, tame tarpe:[1]

Generalizuoti traukuliai, ypatingai miokloniniai ir toniniai-kloniniai, yra dažniausiai sutinkami refleksinės epilepsijos tipai, tačiau gali nutikti ir kitų tipų traukuliai..[1][2]

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Prieš paskiriant antiepilepsinius vaistus pirmiausia reikia nustatyti koks stimulas sukelia epilepsinius priepuolius.[1] Refleksinei epilepsijai gydyti dažniausia yra skiriami vaistai: Valproate, carbamazepine ir clonazepam, tačiau perspektyvoje daug žada lamotrigine, levetiracetam ir kiti nauji antiepilepsiniai vaistai.[3]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 1,2 "Reflex epilepsies." British Epilepsy Association. Nuoroda tikrinta 25 April 2013.
  2. Xue, LY; Ritaccio, AL. „Reflex seizures and reflex epilepsy“. American journal of electroneurodiagnostic technology, 46 (1), 39-48 (2006 Mar). PMID 16605171. 
  3. "Reflex Epilepsy." NYU Langone Medical Center. Nuoroda tikrinta 25 April 2013.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Vikiteka