Redonda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Redondasala, dabar priklausanti Antigvai ir Barbudai, šiuo metu negyvenama. Plotas ~1,6 km². Sudaro stati vulkaninė uola. Aukštis iki 296 m.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Redondos karalystės vėliava

Ją atrado Kristupas Kolumbas 1493 m. lapkričio 12 d. Ji buvo paskelbta Ispanijos nuosavybe, tačiau išties jokiuose oficialiuose dokumentuose šitai pažymėta nebuvo. 1865 m. liepą Metjus Doudis Šielas su kompanija išsilaipino saloje ir paskelbė Redondos Karalystę. Jungtinė Karalystė, nepaisydama saliečių pasipriešinimo, salą užėmė, siekdama eksploatuoti fosfatus. Salą imta administruoti iš Antigvos. Fosfatų pramonė žlugo per Pirmąjį pasaulinį karą, o vėliau pastatus nugriovė uraganas, ir nuo to laiko sala apleista.

Redondos karalystė „tremtyje“[taisyti | redaguoti kodą]

Redondos salos vaizdas iš valties.

Salos apgyvendinimo istorija tuo ir baigėsi, tačiau joje paskelbtos karalystės – ne. Metjui Doudžiui Šeilui atsisakius sosto, 1880 m. liepos 21 d. Redondoje buvo karūnuotas jo penkiolikametis sūnus, tapęs karaliumi Felipe (Metjus Filipas Šielas), realios galios jau neturėjęs. Tai buvo paskutinis Redondoje įvykęs karūnavimas, kadangi pats Metjus Filipas Šeilas emigravo į Angliją. Tačiau karalių „dinastija“ yra išlikusi, Redondos karaliaus titulas perduodamas iš kartos į kartą. Neva jie pretenduoja į tą salą, nors išties mažai ką tedaro, kad ten sugrįžtų: Redondos Karalystė pamažu tapo netikros valstybės pavyzdžiu. Redondos karaliai teikdavo (kartais už pinigus) įvairius titulus (kunigaikščių, hercogų), kuriais mėgdavo pasinaudoti kilmingais norintys apsimesti asmenys. Redondos karalius XX amžiaus viduryje taip pat patvirtino ir nacionalinį himną (Dieve, davęs mūsų salai gamtos turtus) bei herbą. Dabar nuo 1989 metų Redondos Karalystės valdovu laikomas Karalius Leo.