Raudonasis klevas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Acer rubrum
Raudonasis klevas (Acer rubrum)
Raudonasis klevas rudenyje
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Kleviniai
( Aceraceae)
Gentis: Klevas
( Acer)
Rūšis: Raudonasis klevas
( Acer rubrum)
Binomas
Acer rubrum
L., 1753

Raudonojo klevo savaiminio paplitimo arealas

Raudonasis klevas (Acer rubrum) – klevinių (Aceraceae) šeimos, klevų (Acer) genties lapus metantis medis. Šis medis dar žinomas tokiais vardais, kaip Pelkių ar Švelnusis klevas.

Raudonojo klevo žiedai

.

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laja tanki, rutuliška arba plačiai skėtiška. Žievė iš pradžių lygi, šviesiai pilka, vėliau tamsiai pilka, išilgai sueižėjusi, atšokanti plonomis plokštėmis. Ūgliai apvalūs, pliki, žalsvi arba tamsiai rusvi, žvilgantys. Lapai penkiaskiaučiai arba triskiaučiai, širdišku arba apvaliu pamatu, 6–10 cm ilgio, pjūkliškais kraštais, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, plika, žvilganti, apatinė pilkai žalia, šiek tiek plaukuota. Lapkotis rausvas, 5–10 cm ilgio. Pavasarį besiskleidžiantys lapai rausvi, rudenį rausvi arba rausvai oranžiniai. Žiedai rausvi, rečiau rausvai gelsvi. Lapai ilgai nekrenta. Žydi ryškiai raudonai prieš lapams išsiskleidžiant. Žydi kovo – balandžio mėnesį. Žydi 13 dienų. Sparnavaisiai smulkūs, nokdami ryškiai raudoni, prinokę rausvai rudi, 1,5–2,5 cm ilgio, susijungę smailu kampu. Vaisiai prinoksta birželio pradžioje ir tuoj pat nukrinta. Sėkla sudygsta greitai ir tą pačią vasarą užauga iki 10 cm aukščio. Dera kasmet. Gerai dauginasi sėklomis ir ataugomis.

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga greitai. Įprastai užauga nuo 18 m iki 27 m (tėvynėje iki 40 m) aukščio. Kamieno skersmuo apie 1,2 m.

Augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga lengvuose drėgnuose arba net šlapokuose priesmėlio dirvožemiuose. Atsparus dūmams ir užterštam orui. Šviesamėgis. Auginamas pavieniui arba grupėmis. Atsparus klimatinėms sąlygoms.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labiausiai paplitęs Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje, kur auga nuo Niufaundleno iki Minesotos, Ajovos, Oklahomos ir Teksaso pietuose. Lietuvoje retokas.

Išvestos veislės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kelios dešimtys raudonojo klevo veislių sukurta antrojoje XX a. pusėje. Daugelis jų – tankūs, neaukšti, siauros lajos medžiai labai ryškiais lapais rudenį ar net nuo vasaros antrosios pusės – laikomi ypač tinkamais miestų želdiniams. Žinomiausios šios veislės: „Armstrong”, „Autumn Blaze”, „Autumn Flame”, „Autumn Radiance“, „Autumn Spire“, „Bowhall“, „Burgundy Bell“, „Columnare“, „Gerling“, „Northwood“, „October Brilliance“, „October Glory“, „Red Sunset“, „ScarletSentinel“, „Schlesingeri“, „Shade King“, „V.J. Drake“ .

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • A. Navasaitis, M. Navasaitis, „Lietuvos medžiai“, Vilnius „Mokslas“, 1979 m., (259 psl.)