Raudonės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Kitos reikšmės – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.

55°05′59″š. pl. 23°07′52″r. ilg. / 55.0997354°š. pl. 23.131049°r. ilg. / 55.0997354; 23.131049

Raudonės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Jurbarko
Savivaldybė	Jurbarko rajonas
Gyvenvietė	Raudonė
Adresas	Bažnyčios g. 1
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	1932 m.
Klebonas	Šarūnas Leskauskas

Raudonės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia – bažnyčia, stovinti Raudonės miestelyje, Raudonės (Nemuno dešiniojo intako) kairiajame krante, 0,4 km į šiaurę nuo kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda .

Parapija garsėja Šv. Onos atlaidais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1636 m. minima Raudonės koplyčia. Manoma, kad ji XVIII a. pradžioje sunyko (neminima XVIII ir XIX a.).

1923-iaisiais Raudonėje buvo 41 sodyba ir 215 gyventojų. Būdami katalikai, raudoniškiai melstis turėdavo pėsčiomis arba arkliais vykti į Veliuoną, Stakius ar Skirsnemunę. Dvaro ponas geranoriškai skirdavo nuolatinį vežėją žmonėms į bažnyčią ar kunigą pas ligonį vežti. Dvaro ponas buvo stačiatikis, namuose turėjo įsirengęs cerkvę. Apie 1930 m. Raudonės dvaro savininkas būsimai bažnyčiai ir klebonijai dovanojo 0,5 ha žemės ir du mūrinius namus.

1931–1932 m. kunigo Antano Syraus iniciatyva namas pritaikytas bažnyčiai, pristatytas bokštas. Dabartinės Tvenkinių gatvės gale buvo įrengta plytinė. Statybos darbus atliko vietiniai meistrai. Bažnyčios viduje medžio darbams vadovavo vietinis meistras Pranas Dosinas, o bokštą statė samdytas meistras Boleslovas. Buvo padarytas vienas altorius, kurio centre stovėjo Švč. Jėzaus Širdies statula, ją paaukojo Antanas Antanaitis iš Raudonėnų. Šonuose – Švč. Mergelės Marijos bei šv. Antano statulos. Jų aukotojai nežinomi. Altoriaus stalą ir monstranciją paaukojo ūkininkas Benediktas Banys iš Raudonėnų.

Virš altoriaus dailininkas Vladas Minalga, ketverius metus mokęsis Paryžiuje, nupiešė Dievo apvaizdą, šonuose – Kristaus prisikėlimą ir romėnų karį, iš baimės parkritusį ant žemės. Vladui Minalgai talkino brolis Zenonas. Medžio drožėjas Zokas iš Parevių padarė du kryžius ir meniškai išdrožė Kristaus kančias. Šv. Onos vėliavą ir Prisikėlusiojo Kristaus statulėlę, nešamą per Velykų procesiją, aukojo Ona Kasiulytė iš Raudonėnų.

1932 m. įsteigta parapija. jau šiais metais bažnyčioje buvo pakrikštyti septyni kūdikiai, o 1933-iaisiais krikštų buvę 83. 1934 m. vyskupas Teofilius Matulionis čia suteikė Sutvirtinimo sakramentą beveik 350 jaunuolių. 1933 m. čia palaiminta vienuolika santuokų. 1940 m. užregistruoti 2167 parapijiečiai.

Vykstant karui klebonas A. Syrus buvo apšauktas tėvynės priešu, suimtas ir nuteistas ilgiems metams kalėti. Grįžo tik po Stalino mirties išvargintas ir išsekintas, silpnos sveikatos. Kai 1970 m. jis mirė, valdžia neleido jo laidoti šventoriuje, todėl buvo palaidotas kapinėse. Atgimimo metais kunigas perlaidotas šventoriuje.

Po kun. A.Syraus suėmimo, Raudonėje dažnai keisdavosi klebonai. Čia dirbo kunigai Pranas Andriulaitis, Jurgis Augustinas Šimkus, Juozapas Susnys, Steponas Pilka, Stasys Tvarijonas, Antanas Jodelis, Boleslovas Radavičius, Jonas Razminas, Jonas Rakauskas, Algirdas Kildušis, Antanas Jokubauskas.

Apie 1954 m., klebonaujant Steponui Pilkai, bažnyčioje įrengti vargonai. Taip pat buvo pakeista bažnyčios stogo skarda, bokšto kryžius, patinkuotos ir nudažytos išorės sienos, pagražintas centrinis altorius, pastatyti du nauji šoniniai altoriai, nupirkti nauji vargonai, padaryti nauji suolai ir sakykla. Bažnyčioje tuomet dirbo meistras Jonas Stepaitis. Vadovaujant klebonui kun. J. Razminui buvo pastatyta nauja klebonija, o kun. A. Jokubauskas pasirūpino pastatyti naujus altorius – juos padarė meistras Juozas Grabauskas.

Artėjant parapijos 75-mečiui 2007 m., buvo apie 800 parapijiečių. Raudoniškiai aukojo lėšas bažnyčios remontui. Nauja tvora aptvertas šventorius, jame pastatyta medinė Angelo skulptūra (aut.Romas Žarys). Išdažytas bažnyčios vidus, sudėti nauji matinio stiklo langai, pertvarkytas altorius, padaryta nauja krikštykla, pulpitas, trys didelės kėdės (meistras Leonardas Juškevičius), suremontuota klebonija (dabar čia – parapijos namai, bendruomenės centras ir šarvojimo salė). Remonto darbus atliko meistrai Saulius Bulota, Darius Gerulaitis ir jų talkininkai.