Rasiomonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
„Rasiomonas“
Rashomon.gif
Pavadinimas Filmo kadras: plėšikas Tadzomaru
(akt. Toshiro Mifune) ir samurajaus žmona
Masako Kanadzava (akt. Machiko Kyō)
Kilmės šalis Japonija
Režisierius Akira Kurosawa
Prodiuseris (-iai) Minoru Jingo
Scenaristas (-ai) Akira Kurosava
Shinobu Hashimoto
pagal Ryūnosuke Akutagawa novelę
Vaidina Toshirō Mifune ,
Machiko Kyō,
Masayuki Mori,
Takashi Shimura,
Kichijiro Ueda,
Fumiko Honma
Metai 1950
Trukmė 88 minučių
Kalba Japonų kalba
Platintojas Daiei Film Co.
Biudžetas 250 000 USD
IMDb įrašas

Rasiomonas (kitaip Rašomonas, 羅生門, Rashōmon) − japonų kino režisieriaus Akiros Kurosavos 1950 m. pastatytas juodai-baltas filmas, išgarsinęs pasaulyje ne tik patį režisierių, bet ir Japonijos kiną. „Rasiomone“ pasakoja apie trijų žmonių: samurajaus, jo žmonos ir plėšiko susitikimą miške, kurį matė medkirtys, pasibaigusį samurajaus mirtimi ir jo žmonos išprievartavimu. Keturi veikėjai pasakoja savas paslaptingo įvykio versijas.

Filmas gavo daug svarbių apdovanojimų, tarp jų Venecijos „Aukso Liūtą“ ir Oskarą. „Rasiomonas“ pripažįstamas vienu geriausių visų laikų kino filmų. 2012 m. anglų žurnalas „Sight and Sound“ prestižiškiausiame geriausių visų laikų filmų sąraše jam skyrė 26-ą vietą.[1]

Apie filmą[taisyti | redaguoti kodą]

Filmas sukurtas 1950 m. Japonijos Daiei Film Co., Ltd kino kompanijos, režisuotas Akiro Kurosavos. Filmo siužetas paremtas Riunoskės Akutagavos novelėmis „Rasiomono vartai“ ir „Tankumyne“. Kūrinyje panaudota siužetinė situacija, kuri vėliau pavadinta „Rasiomono efektu“: kai keletas skirtingų veikėjų apie tuos pačius įvykius pasakoja labai skirtingai.

Filme svarbus vaidmuo teikiamas šviesos efektų panaudojimui. Tai, kad veiksmo scenos vyksta miške, leido režisieriui pasirinktinai naudoti šviesos ir šešėlių žaismą. Pvz., samurajaus nusižudymą galėjo paskatinti saulėje aštriai žibantis durklas. Medkirčio žingsnius į žmogžudystės vietą lydi pro medžių viršūnes prasimušanti saulė. Filmo pradžios muzikinis takelis primena Moriso Ravelio „Bolero“ muziką. Filmas yra išskirtinai minimalistinis, jame yra tik keliolika veikėjų.

Pagrindiniai įvykiai vyksta pasakojimo formoje. Miške buvo rastas nužudytas samurajus. Vėliau pagaunamas žudikas − plėšikas Tadzomaru. Surandama samurajaus žmona. Šie veikėjai ir nužudytąjį radęs medkirtys liudija teisme. Pasakojimas vyksta prie Rasiomono vartų, jau po teismo, kur, pliaupiant lietui, susitinka medkirtys, vienuolis ir valstietis. Jie aptaria bylą ir perpasakoja įvykius teisme, kuriame iš teisėjo pozicijos stebimi liudytojų parodymai nužudymo byloje.

Kiekvienas liudytojas pateikia skirtingą įvykių versiją, akivaizdžiai siekdamas paveikti teisėją savo naudai. Netgi plėšikas Tadzomaru, kurio laukia neišvengiamos kartuvės. Tiesai išaiškinti, iškviečiamas mediumas, kurio pagalba teisme apsireiškia nužudytasis samurajus. Yra dvi mediumo liudijimų paaiškinimo versijos: arba galima priimti, kad samurajus pateikia teismui savo parodymus, arba galima priimti, kad tuos parodymus prasimanė mediumas. Iš mediumo parodymų aiškėja, kad byloje kaltų nebuvo. Išprievartavimo nebuvo, žmogžudystės nebuvo. Filmo gale tiesa nenustatoma. Medkirtys, kuris nuslėpė nuo teismo, kad iš tikro matė žmogžudystės sceną, paaiškėja, irgi meluoja, nes norėjo nuslėpti, kad iš įvykio vietos pavogė įkaltį − brangų durklą.

Veikėjai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Medkirtys, be vardo (akt. Takashi Shimura) − pirmas, pastebėjęs žmogžudystę. Stengiasi nuslėpti, kad pavogė iš nusikaltimo vietos brangų durklą. Paaiškėjus tiesai, paima globoti prie Rasiomono vartų rastą pamestą kūdikį;
  • Plėšikas Tadzomaru (akt. Toshiro Mifune) − pagyrūnas plėšikas, kuris prieš neišvengiamą mirties bausmę teisme pasakoja apie savo „garbingumą“ ir šaunumą;
  • Takehiro Kanadzava (akt. Masayuki Mori) − nužudytasis samurajus. Mediumo pagalba teigia, kad jis pats nusižudė, neišlaikęs žmonos išdavystės;
  • Masako Kanadzava (akt. Machiko Kyō) − samurajaus žmona. Teisme pasakoja apie tai, kad yra tik „silpna moteris“;
  • Vienuolis, be vardo (akt. Minoru Chiaki) − matęs samurajų ir jo žmoną pora dienų iki žmogžudystės;
  • Valstietis, be vardo (akt. Kichijirô Ueda) − išklausęs medkirčio ir vienuolio pasakojimus nustato, kad medkirtys nuslėpė tiesą apie durklą;
  • Mediumas, be vardo (akt. Noriko Honma) − perduoda nužudytojo samurajaus liudijimus iš pomirtinio pasaulio;
  • Policininkas, be vardo (akt. Daisuke Katô) − pagavęs plėšiką Tadzomaru. Jis liudija, kad Tadzomaru turėjo nužudytojo samurajaus žirgą, lanką ir strėles.

Apdovanojimai ir pripažinimas[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1951 m. Venecijos kino festivalis. „Auksinis liūtas“ ir italų kino kritikų prizas (Akirai Kurosavai);
  • 1951 m. JAV Nacionalinė kino kritikų taryba. Geriausias režisierius ir geriausias užsienio filmas;
  • 1952 m. JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimai (Oskaras). Geriausias užsienio filmas;
  • 1953 m. JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimai (Oskaras). Nominacija už dekoracijas;
  • 1953 m. BAFTA apdovanojimai). Nominacija už geriausią kino filmą;
  • 1953 m. JAV kino režisierių gildija. Nominacija už geriausią režisierių;
  • 1992 m. žurnalo „Sound and Sight“ režisierių apklausos metu „Rasiomonas“ įvertintas dešimtu geriausiu visų laikų;[2]
  • 2010 m. žurnalas „Empire“. 22-as geriausias visų laikų filmas ne anglų kalba.[3]
  • 2012 m. žurnalo „Sound and Sight“ apklausa. 26-as geriausias visų laikų filmas;[4]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "BFI tinklalapis." Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 6 d..
  2. "BFI tinklalapis." Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 6 d..
  3. "empireonline tinklalapis." Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 6 d..
  4. "BFI tinklalapis." Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 6 d..

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]