Raseiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Raseiniai
55°22′50″N, 23°7′10″E
Valstybė	Lietuva
Savivaldybė	Raseinių rajono savivaldybė
{{{vadovoPavadinimas}}}	{{{vadovas}}}
Gyventojų (2007)	12 329
Plotas	km²
Gyventojų tankumas
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Raséiniai Kilmininkas: Raséinių Naudininkas: Raséiniams Galininkas: Raséinius Įnagininkas: Raséiniais Vietininkas: Raséiniuose

Raseiniai – miestas vakarų Lietuvoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno; rajono centras. Turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkės seniūnijos centras, Dubysos regioninio parko direkcija.

Yra Švč. Mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia (pastatyta 1729 m.), buvęs dominikonų vienuolynas, pravoslavų cerkvė, kultūros namai, paštas (LT-60001), rajono centrinė ligoninė, Raseinių parkas. Mieste yra 3 tvenkiniai, prateka Raseikos upelis.

Turinys 1 Istorija 1.1 Pavadinimo kilmė 2 Miestai partneriai 3 Žymūs žmonės 4 Švietimo ir ugdymo įstaigos 5 Seniūnija 6 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Miestas įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. Tai vienas seniausių Lietuvos miestų. Istoriniuose šaltiniuose Raseiniai minimi nuo 1253 m., kai Mindaugas išleido aktą, kuriuo atsidėkojo Ordinui už karinę pagalbą ir užrašė jam dalį Žemaičių su puse Raseinių apskrities. Tačiau jau 1254 m. Mindaugas vėl mini Raseinius, kai likusią apskrities dalį padovanojo pirmajam Lietuvos vyskupui Kristijonui. 1416-1421 m. pastatyta pirmoji Raseinių bažnyčia, XV a. pabaigoje suteiktos miesto savivaldos teisės. XV-XVIII a. miestas buvo Žemaičių seniūnijos administracinis centras; čia būdavo renkamas Žemaičių seniūnas, taip pat Žemaičių seniūnijos raštininkai, žemės teisėjai, vėliavininkai, kt. pareigūnai, Abiejų Tautų Respublikos seimo deputatai. Nuo XVIII a. pabaigos veikė paštas. 1792 m. patvirtintos miesto teisės.

2002 m. balandžio 12 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas. Senasis herbas buvo kiek kitoks^[1].

2002 m. rugpjūtis buvo rekordiškai sausas (0,0 mm kritulių).

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Raseinių vietovardis tikriausiai yra susijęs su šaknimi ras-, kuri kildinama iš liet. rasa, rasoti – „kristi, trauktis, dėtis rasai“, rasenti – „dulkti, dulksnoti, lynoti“, latv. rasa – „rasa“. Ankstesnė jo lytis buvo Raseinys. Tačiau kaip susiformavo toks pavadinimas, nėra aišku. Žvelgiant į Kėdainių analogiją galima būtų manyti, kad miesto vardas kilęs nuo asmenvardžio Raseinis, tačiau tokia pavardė dabar nėra aptinkama, o Ordino kronikose minint Rasseyne (1253 m.) tai galėjo būti nebent vardas (pavardžių tuomet nebuvo), nors apie tokį vardą niekur rašytiniuose šaltiniuose neužsimenama. Labiau įtikima yra versija, siejanti miesto vardą su upeliu, kuris prateka pro miestą – Raseika. Vienas iš jo vardų ir Rasupis, todėl gali būti, kad jo vardas anksčiau buvęs Rasa ar pan. Tokiu atveju miesto vardo kilmė būtų hidronimiška (kaip ir, pvz., Vilniaus).

[taisyti] Miestai partneriai

• Mlava, Lenkija
• Liubartuvas, Lenkija

[taisyti] Žymūs žmonės

Ignotas Ščedrovskis - (1815.09.15(27) Raseiniai — (1871.01.06) Maskva), rusų tapytojas

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Raseinių Žemaičio gimnazija
• Raseinių Kalno vidurinė mokykla
• Šaltinio vidurinė mokykla
• Raseinių specialioji mokykla
• Raseinių pagrindinė mokykla
• katalikiškos dvasios pradinė mokykla

[taisyti] Seniūnija

Raseinių miesto seniūnija
Savivaldybė:	Raseinių rajono
Administracinis centras:	Raseiniai
Plotas:	8,48 km²
Gyventojai:	12.305 (2005 m.)
Gyventojų tankumas:	1451 žm./km²
Kaimų skaičius:	0
Seniūnas:	Jonas Elzbergas
Žemėlapis
-

Miestas turi atskiros seniūnijos statusą savivaldybėje.

Raseinių rajono seniūnijos

Ariogalos miesto seniūnija | Ariogalos seniūnija | Betygalos seniūnija | Girkalnio seniūnija | Kalnujų seniūnija | Nemakščių seniūnija | Pagojukų seniūnija | Paliepių seniūnija | Raseinių miesto seniūnija | Raseinių seniūnija | Šiluvos seniūnija | Viduklės seniūnija

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Raseiniai – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

1. ↑ Raseinių miesto herbas 1792 m. kovo 20 d. privilegijoje Nr.40.

• Seniūnijos duomenys
• Raseinių istorija
• Buvęs dominikonų vienuolynas
• Žemėlapiai
• Raseinių raj. lankytinos vietos musupaveldas.lt portale
• XX a. pr. Raseiniai Brockhaus'o enciklopedijoje (rus.)

Svarbiausios gyvenvietės Raseinių rajone

Ariogala | Betygala | Girkalnis | Kalnujai | Kaulakiai | Lyduvėnai | Nemakščiai | Raseiniai | Sujainiai | Šiluva | Viduklė | Žaiginys

p• a• r LIETUVOS MIESTAI
Apskričių centrai	ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai	Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai	Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai