Ramunė Marcinkevičiūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ramunė Marcinkevičiūtė (g. 1957 m. liepos 24 d. Vilniuje) – Lietuvos teatrologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) profesorė, humanitarinių mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Justinas Marcinkevičius. 1980 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. 2000 m. humanitarinių mokslų daktarė.

19801983 m. dirbo LTSR teatro draugijoje Vilniuje, 19831990 m. Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Menotyros sektoriuje, 19901994 m. Kultūros ir meno institute, nuo 1997 m. žurnalo „Kultūros barai“ redakcijoje. Nuo 1990 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, nuo 2002 m. akademijos Meno istorijos ir teorijos katedros vedėja; nuo 2007 m. docentė. LMTA Teatro ir kino fakulteto profesorė.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių tyrinėjimų pagrindinė sritis – XX a. antrosios pusės ir šių laikų teatro istorija ir teorija. Paskelbė teatro istorijos, teorijos, kritikos straipsnių lietuvių ir užsienio spaudoje.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ramunė Marcinkevičiūtė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 252 psl.