Ramunė Kmieliauskaitė
| Ramunė Kmieliauskaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1960 m. birželio 22 d. Vilnius |
| Mirė | 2020 m. gegužės 13 d. (59 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tautybė | lietuvė |
| Tėvas | Antanas Kmieliauskas |
| Veikla | grafikė, akvarelininkė |
| Alma mater | 1984 m. Lietuvos dailės institutas |
Ramunė Aldona Kmieliauskaitė (1960 m. birželio 22 d. Vilniuje – 2020 m. gegužės 13 d. ten pat[1]) – Lietuvos grafikė, akvarelininkė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tėvas Antanas Kmieliauskas. 1984 m. baigė grafiką Lietuvos dailės institute. Nuo 1992 m. Lietuvos akvarelininkų grupuotės AQUA narė.
Palaidota Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kūrė daugiausia akvareles, ryški senovės kinų ir japonų, impresionistų ir postimpresionistų kūrybos įtaka. Sukūrė savitą stilių: akvarelės panašios į arabeskas, būdingi šiltų ir šaltų tonų deriniai, virpantys arba spontaniški peršviečiami potėpiai, įvairios faktūros, laisva kompozicija, vyrauja augalų, dažniausiai gėlių motyvai. Sukūrė estampų, ekslibrisų. Akvarelėmis iliustravo knygų (Silvija Laurenčikaitė. Mano laiko spalvos, 1999 m., kt.).
Nuo 1984 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios parodos:
- Vilnius – 1990–1993 m., 1996 m. su tėvu, 1999 m., 2000 m., 2004 m.
- Kaunas – 1997 m.
- Čikaga – 1990 m.
- Vetlanda, Švedija – 1994 m.
- Alesundas – 1995 m.
- Česky Krumlovas – 2005 m.
- Ryga – 2005 m.
Kūrinių turi Lietuvos ir užsienio muziejai.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Neringa Markauskaitė. Ramunė Kmieliauskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 297 psl.