Raliavimas

Raliavimas – lietuvių liaudies daina su savitu priedainiu (pvz., „ralio“, „rido“, „ėdro“, „generalia“). Raliavimuose apdainuojama piemenų buitis, gamta, reiškiami nesudėtingi išgyvenimai. Atliekami balsu arba lamzdeliu. Raliavimai improvizaciški: didžiosios jų dalies sandara – astrofinė. Daugiausiai paplitę rytų Aukštaitijoje, taip pat – rytų Dzūkijoje, Suvalkijoje.

Raliavimai skirti raminti gyvuliams, netgi magiškai juos apsaugoti, paveikti, kad sočiau priėstų, karvės duotų daugiau pieno. Aukštaičių raliavimai dažniausiai improvizaciniai, neturintys nusistovėjusios poetinės ir muzikinės formos, jų melodijos – laisvos formos ir ritmo, kuris dažniau nereguliarus, rubatiškas, melodijos rečituojamos, šūksnius keičia meloso elementai. Raliavimai sudaryti iš trumpų tercijos arba kvartos, kvintos apimties melodinių intonacijų darinių: Aukštaitijoje mažorinio, Dzūkijoje – minorinio kolorito. Kiekvieno darinio pradžioje ir pabaigoje atliekamas šūksnis, kuris pasižymi ritmo formule su užtęstu paskutiniuoju arba priešpaskutiniu skiemeniu (gaida). Kai kuriais atvejais pabaigoje dar nuūkiama. Dalis raliavimų vienbalsiai, kiti – dvibalsiai, tribalsiai (aukštaitiški). Dzūkų raliavimams būdingas griežtesnis ritmas, pastovesnės formos melodijos. Taip pat dzūkų raliavimams būdingesnis priedainis „generalia“.