Rakija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rakija (angl. rakia, rus. ракия, bulg. ракия, серб. ракија) – stiprus alkoholinis gėrimas, panašus į brendį ir degtinę, gaminamas distiliuojant raugintas vaisių sultis, populiarus Balkanuose. Įprastinis stiprumas – 40 %, bet naminės rakijos siekia iki 60 %. Dukart distiliuota rakija vadinama prepečenica, jos stiprumas kartais viršija ir 60 %.

Rakijos – tradicinis nacionalinis pietų slavų gėrimas, jos populiarios Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Juodkalnijoje, Makedonijoje ir Serbijoje. Labiausiai paplitusi rakija – iš slyvų gaminama slivovica.[1] Taip pat rakijas gamina iš vynuogių, persikų, abrikosų, obuolių, figų, svarainių. Slyvinę ir vynuoginę rakijas kartais maišo su kitokios kilmės ingredientais (žolelėmis, medumi, riešutais).

Paprastai rakija yra bespalvė, nebent įdedama žolelių ar kitų priedų. Kai kurias rakijas išlaiko ąžuolo ar šilkmedžio statinėse, todėl jos įgauna papildomą gardį (aromatą ir skonį) bei auksinį atspalvį.

Rakija paprastai geriama iš mažų stikliukų (30-50 ml talpos). Bulgarijoje ir Makedonijoje rakiją paprastai patiekia su salotomis, raugintomis ar marinuotomis daržovėmis.

Rakiją primena anyžinis turkų rakis.

vaisius buvusioje Jugoslavijoje Bulgarijoje
pagrindiniai tipai
slyvos šljivovica, сливова сливова (slivova), сливовица (slivovitsa)
vynuogės lozovača, loza, лозова гроздова (grozdova)
гроздовица (grozdovitsa)
мускатова (muskatova)
vynuogių išspaudos (kom) komovica, комова джиброва (dzhibrova)
джибровица (dzhibrovitsa)
abrikosai kajsijevača кайсиева (kaysieva)
kriaušės kruškovača, vilijamovka крушева (krusheva)
obuoliai jabukovača ябълкова (yab’lkova)
svarainiai dunjevača дюлева (dyuleva)
figa smokvovača смокинова (smokinova)
su priedais
su žolelėmis travarica, trava билкова (bilkova)
su riešutais orahovača/orahovica -
su medumi medovača, medenica греяна (greyana)
sy vyšniomis višnjevac, višnjevača вишновка (vishnovka)

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Votruba, Martin. „Slivovica / Slivovitz“. Slovak Studies Program. University of Pittsburgh. Suarchyvuotas originalas 2010-06-02. Nuoroda tikrinta 2010-05-12.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]