Raketų modeliavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Raketos variklio schema

Raketų modeliavimas yra techninė sporto šaka. Ji prasidėjo 20 amžiaus pradžioje JAV. Aišku, tada ji nebuvo sportas, bet daugiau ginklų gamyba bei tobulinimas. Apie 1940 metus raketų gamyba išsiskyrė į dvi atšakas, kurių viena sporto, o kita karinė. Jų didžiausi skirtumai – naudojamas kuras ir raketų dydis. Raketų modeliavime kuras dažniausiai būna kietas (parakas), ir raketos, saugumo sumetimais, turi masės apribojimą, kuris yra 1 kg. Atrodo masė nedidelė, bet raketos aukštis kartais siekia net 2 metrus. Tai pasiekiama naudojant ypatingai lengvas medžiagas, naudojamas aviacijoje: aviacinę dervą ir stiklo pluoštą.

Varžybos[taisyti | redaguoti kodą]

Raketų modeliuotojai varžosi tarpusavyje įvairiose varžybose. Visų modeliuotojų svajonė laimėti Pasaulio kosminio modeliavimo čempionatą. Čempionas nebūna vienas, jų būna apie 20 dėl klasifikacijų gausos ir dalyvių skirstymo į amžiaus grupes. Taip pat apdovanojamos ir modeliuotojų komandos. Visos varžybos vykdomos pagal tarptautinius varžybų nuostatus, bet susiklosčius ypatingoms aplinkybės varžybų rengėjai gali juos koreguoti. Pasaulinių mastų ir dalyvių gausos susilaukiančios varžybos gali trukti visą savaitę, o Lietuvoje didžiausios varžybos yra Respublikinės kosminių modelių varžybos, kurios vyksta Šeduvos aerodrome ir trunka 2 dienas. Per metus Lietuvoje įvyksta 3 varžybos. Be varžybų modeliuotojai dalyvauja ir įvairiose aviacijai skirtose šventėse.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

  • S1 – aukščio modeliai
  • S2 – aukščio modeliai su kroviniu
  • S3 – išsilaikymo ore su parašiutu modeliai
  • S4 – išsilaikymo ore raketiniai sklandytuvai
  • S5 – aukščio modeliai – kopijos
  • S6 – išsilaikymo ore su juostele modeliai
  • S7 – modeliai – kopijos Foto
  • S8 – išsilaikymo ore radijo valdomi raketiniai sklandytuvai
  • S9 – išsilaikymo ore rotoriniai modeliai
  • S10 – išsilaikymo ore minkštasparniai sklandytuvai


Aukščio modeliai (S1, S2, S5) – tai modeliai, kurių tikslas pakilti į kuo didesnį aukštį. Aukštis priklauso tik nuo modelio kokybės: aerodinaminių savybių, masės.

Išsilaikymo ore modeliai (S3, S4, S6, S8, S9) – tai modeliai, kurių tikslas išsilaikyti ore kuo ilgiau. Varikliui baigus veikti modelis išsiskleidžia stabdymo priemonę: parašiutą, juostelą, rotorių arba sparnus (sklandytuvuose). Sklandytuvuose sparnai gali būti išsiskleidžiandys ir nejudami.

Kopijos (S7, S5) – tai tikrų raketų kopijos sumažintu masteliu. Jos vertinamos 2 etapais. 1 etapas – tai stendinis vertinimas. Jame raketos vertinamos pagal kopijavimo kokybę: detalizaciją, dažymo kokybę, sujungimus ir t. t. 2 etapas – tai skrydžio vertinimas. Jame raketos vertinamos pagal skrydžio kokybę. Papildomi taškai gaunami už pakopų skaičių, variklių skaičių ir spec. efektus.

Varikliai[taisyti | redaguoti kodą]

Varikliai būna cilindro formos. Degimo medžiaga yra tūboje, dažniausiai pagamintoje iš kartono. Į variklio purkštuvą įkišamas degiklis, prijungtas elektros laidais prie akumuliatoriaus ar kito elektros šaltinio. Paleidus per degiklį elektros srovę degiklis užsidega ir uždega pagrindinį paraką. Ugnis pereidama per purkštuvą suteikia raketai keliamąją jėgą. Pasibaigus pagrindiniam parakui variklis nebeturi keliamosios galios, bet raketa vis dar kyla iš inercijos. Tuo metu dirba uždelsimo medžiaga. Raketai sustojus kilti ir pasibaigus uždelsimo medžiagai užsidega dūminis parakas, kuris išmeta stabdymo priemonę iš raketos. Variklio atrama dedama tik galingiems varikliams, kurie dėl savo traukos jėgos gali iššauti kiaurai raketą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]