Ragasnapiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bucerotidae
Juodasis ragasnapis (Anthracoceros malayanus)
Juodasis ragasnapis
(Anthracoceros malayanus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žalvarniniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Coraciiformes)
Šeima: Ragasnapiniai
(Wikispecies-logo.svg Bucerotidae)
Pietinis ragavarnis (Bucorvus caver)
Juodasnapis tokas (Tockus deckeni)
Šiaurinis juodasis ragasnapis (Anthracoceros albirostris)
Raukšlėtasis ragasnapis (Aceros corrugatus)
Tarikinis ragasnapis (Penelopides panini)
Šalmuotasis ragasnapis (Aceros cassidix)
Dviragis ragasnapis (Buceros bicornis)

Ragasnapiniai (lot. Bucerotidae, angl. Hornbills, vok. Nashornvögel) – paukščių šeima, priklausanti žalvarininių paukščių (Coraciiformes) būriui.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pavadinti dėl savo didelio snapo, kuris užlenktas į apačią ir turi savotiškas ragines išaugas (pvz., tokai tokių raginių išaugų neturi). Tačiau toks snapas yra lengvas, nes jame yra daug didelių oro ertmių. Snapo kraštai dantyti. Galva nedidelė, kaklas ir uodega ilgi, sparnai trumpi, suapvalinti. Nuskrenda netoli, tačiau skrydžio metu paukštis savo sparnais kelia didelį triukšmą. Apatinėje kūno dalyje plunksnos banguotai prigludusios. Gerklė ir aplink akis yra pliki ploteliai, akies viršutinis vokas su storomis šeriuotomis blakstienomis.

Visi ragasnapiai savo išvaizda ir gyvenimo būdu labai panašūs vieni į kitus. Tai gana dideli paukščiai. Būdingas pirštų suaugimas: 2 ir 3 pirštai suaugę per pusę pagrindinio piršto ilgio, 3 ir 4 pirštai – prie 2 ir 3 (ragavarnių pirštai nesuaugę). Patinai šeriasi per lietaus sezoną. Patelės uodegos ir sparnų plunksnas keičia perėjimo metu ir toks šerimasis trunka ilgai

Gyvenamoji aplinka ir veisimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvena tankiuose aukštuose miškuose. Didesnę savo gyvenimo dalį praleidžia medžiuose, išskyrus ragavarnius, kurie apsigyvena krūmais apaugusiose atviresnėse vietose. Laikosi poromis, kartais sudaro laikinus būrius. Lizdą įsirengia drevėje. Perėjimo metu, kai patelė tupi ant kiaušinių, patinas drevės angą užmūryja moliu, kuris sustingsta ir patelė iš tokio lizdo negali išlysti. Per likusią nedidelę angelę patinas įkiša savo snapą, numeta patelei ir išsiritusiems jaunikliams maisto. Perėdama patelė numeta beveik visas savo plunksnas, todėl išimta iš lizdo negali skraidyti.

Kiaušiniai balti, vienspalviai arba su neryškiomis dėmelėmis. Stambiosios ragasnapių rūšys deda 1-3 kiaušinius, mažesnės – iki 5. Peri 1-1,5 mėnesio. Jaunikliai išsirita akli ir pliki, lizde dar išbūna nuo 1 iki 3-4 mėnesių. Per metus būna 2 vados.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Ragasnapiai yra įvairiaėdžiai. Lesa vabzdžius, smulkius stuburinius, uogas, vaisius, kai kurių augalų šaknis, grūdus. Smulkiosios rūšys (pvz., tokai) lesa išimtinai vabzdžius, stambiosios – daugiausia vaisius.

Sistematika[taisyti | redaguoti kodą]

Paplitę nuo Sacharos iki pietų Afrikos ir tropikinėje Azijoje iki Filipinų

Šeimoje yra 57 rūšys:


Commons-logo.svg Vikiteka: Ragasnapiniai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka