Raganų eglė

Koordinatės: 55°06′15″š. pl. 22°08′35″r. ilg. / 55.10414°š. pl. 22.14302°r. ilg. / 55.10414; 22.14302
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°06′15″š. pl. 22°08′35″r. ilg. / 55.10414°š. pl. 22.14302°r. ilg. / 55.10414; 22.14302

Raganų eglė

Raganų eglė 2007 m. liepą
VietaVilkyškių seniūnija,
Pagėgių savivaldybė
Rūšispaprastoji eglė
Aukštis32 m
Amžius160-180 m.
Apimtis (0,8 m aukštyje)5 m

Raganų eglė – daugiakamienė paprastoji eglė (Picea abies), auganti Rambyno regioniniame parke, 2 km į pietryčius nuo Vilkyškių miestelio, Šilutės miškų urėdijos Rambyno girininkijos 83-ojo kvartalo 53-iame sklype. Eglė paskelbta gamtos paminklu. Jos aukštis 32 m, liemuo 5 m, o 80 cm aukštyje šakojasi į 18 kamienų.

Eglės kamienas (2017 m. ruduo)

2007 m. lapkričio 10 d., po praūžusios vėtros, vienas kamienas nulūžo. Manoma, kad eglei gali būti 160-180 metų. Pasakojama, kad dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista išaugo. Specialistai linkę manyti, kad šį medį specialiai suformavo žmogus, arba sužalojo gamtiniai veiksniai. Tai vienintelė tokios neįprastos formos paprastoji eglė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.[1] [2]

Vilkyškių miške taip pat auga Vilkyškių ąžuolų alėja.

Lankymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raganų eglė auga palyginti netoli Vilkyškių, lengvai pasiekiama, 2017 m. lapkričio mėn. duomenimis, miestelyje kelio nuoroda nepažymėta. Eglė pasiekiama iš Vilkyškių pravažiuojant evangelikų liuteronų bažnyčią link Šereitlaukio. Už miestelio riboženklio pavažiavus 200 m keliu  4229  VilkyškiaiBitėnaiPanemunė , pastatyti du kelio ženklai „Lankytina vieta 1,6 km“ ir „Stovėjimo vieta 100 m“. Stovėjimo aikštelėje pamiškėje įrengta Rambyno regioninio parko lenta, eglės piktograma su nurodyta kryptimi. Toliau miške, pusiaukelėje ties miško kelio posūkiu, pastatyta rodyklė „Raganų eglė“. Objekto prieigose nutiestas pakeltas lentų takas, kurio pradžioje pastatyta informacinė lenta. Tako pabaigoje prie eglės, už 150 m, įrengta apžvalgos aikštelė. Objektas pritaikytas lankyti ir neįgaliems lankytojams. Plačią apsauginę zoną aplink medį riboja aptvaras, kur atlikti jos gyvybingumą palaikantys darbai: atkurtas dirvožemis po egle, įterpiant į jį pjuvenas su mikorizės grybu.[3]

Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ant netoliese esančio vieno iš piliakalnių - Sidabrakalnio, rinkdavosi skalvių genties jaunuoliai. Kad priešai naktį nepastebėtų, jie rengdavosi sidabriniais rūbais. Netoliese esančioje pelkėtoje lomoje, kurioje auga aštuoniolikos kamienų eglė, buvusi raganų buveinė. Jos čia sulėkdavusios, susmeigdavusios šluotas ir eidavusios vilioti jaunuolių. Viena daili raganaitė įsimylėjo žavų jaunuolį sidabriniais šarvais, pamiršo laiku sugrįžti. Pavėlavo. Kai ketino skristi - šluota jau buvo sužaliavusi. Nuo to laiko eglę imta vadinti Raganų egle.

Kita legenda byloja, kad šiose apylinkėse per Nemuną kėlėsi Napoleonas. Pralaimėjęs karą prieš Rusiją, buvęs labai piktas ir įniršio pagautas taip mojavęs kardu, kad nukirtęs ne vieną pušies viršūnę. Kliudęs ir šalia augusią eglaitę. Vėliau eglė išaugusi su aštuoniolika kamienų.

Dar viena legenda mena netolimą praeitį. Apie 1963 m., vasarą, Vilkyškių eglę aplankė žinoma gamtininkė Eugenija Šimkūnaitė. Eglė profesorei palikusi neišdildomą įspūdį. Ji tada pajuokavusi - kai kirsit eglę, padovanokit man, žinau, kad mane Ragana vadina. Eglė jai priminusi milžinišką šluotą.

Metų medis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2017 m. eglė išrinkta Lietuvos metų medžiu.[4] Šis vardas leidžia dalyvauti sekančių metų Europos metų medžio konkurse.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]