Racibužo kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ratibořské knížectví
Racibužo kunigaikštystė
Bohemijos vasalė nuo 1532
Blank.png
1172 – 1521 Blank.png

Herbas of

Herbas

Location of
Racibužo kunigaikštystė 1290 m. (rausva, pietuose)
Sostinė Racibužas
Kalbos lenkų
Valdymo forma Monarchija
Era Viduramžiai
 - Silezijos padalinimas 1172
 - Sujungta su Opole 1521 m.

Racibužo kunigaikštystė (ček. Ratibořské knížectví), Ratiboro kunigaikštystė, Ratiboro hercogystė (vok. Herzogtum Ratibor) – buvusi kunigaikštystė Silezijoje, kurios sostinė buvo Racibužas (lenk. Racibórz, vok. Ratibor, ček. Ratiboř).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Silezijos kunigaikštystės dalijimasis 1172–1177 m. Vladislavo pirmasis sūnus Boleslavas I gavo oranžine spalva pažymėtas žemes (Vroclavo kunigaikštystė), antrasis sūnus Mieška I Painiakojis – geltonai pažymėtas (Racibužo kunigaikštystė), Boleslavo sūnus Jaroslavas Opolskis – žaliai pažymėtas žemes (Opolės kunigaikštystė).

Kunigaikštystė susidarė 1172 m. iš žemių, kurios buvo skirtos Mieškai I Painiakojui (lenk. Mieszko I Plątonogi). Žemių centras buvo miestai Racibužas, Kozlė ir Ciešinas.
1202 m. su Racibužo kunigaikštyste susijungė Opolės kunigaikštystė, ir susidarė viena kunigaikštystė, kuri vadinosi Opolės ir Racibužo kunigaikštystė. 1290 m. Racibužo kunigaikštystė vėl buvo atskirta ir paskirta Pžemislavui Raciborskiui (Przemysław Raciborski), Vladislavo Opolskio (Władysław Opolski) sūnui. Tuo metu kunigaikštystei priklausė Vodzislavo (Wodzisław), Žorų (Żory), Rybniko (Rybnik), Mikoluvo (Mikołów) ir Pščynos (Pszczyna) žemės. Tuo tarpu dalis Opolės ir Racibužo kunigaikštystės žemių atiteko Ciešino ir Bytomo kunigaikštystėms.

Netrukus kunigaikštystė pateko į Bohemijos įtakos sferą. 1336–1337 m. kunigaikštystė buvo sujungta su Opavos kunigaikštyste (vadinosi Opavos ir Racibužo kunigaikštystė). Iki 1511 m., kai ji vėl buvo sujungta su Opolės kunigaikštyste, jos teritorija keitėsi kelis kartus. Opolės ir Racibužo kunigaikštystė pradžioje atiteko Hohencolernams (Hohenzollerns), vėliau – Habsburgams (Habsburgs). Po to kurį laiką priklausė Vazoms (Lenkija), o XVIII a. buvo prijungta prie Prūsijos karalystės.