Rabindranatas Tagorė
| Rabindranatas Tagorė beng. Robyndronath Thakur | |
|---|---|
| |
| Rabindranatas Tagorė (1915) | |
| Gimė | 1861 m. gegužės 7 d. Kalkutoje |
| Mirė | 1941 m. rugpjūčio 7 d. (80 metų) |
| Veikla | žymus indų poetas, prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas. |
| Žinomas (-a) už | eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“ („Gytandžali“ 1910) |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Rabindranatas Tagorė |
Rabindranatas Tagorė (bengal. Robyndronath Thakur; 1861 m. gegužės 7 d. Kalkutoje – 1941 m. rugpjūčio 7 d.) – žymus indų poetas, kompozitorius, prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas.[1] Už eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“ („Gytandžali“ 1910), paties išverstą į anglų kalbą, tapo 1913 m. Nobelio literatūros premijos laureatu.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
R. Tagorė gimė Kalkutoje turtingų žemvaldžių šeimoje. Mokėsi keliose Bengalijos mokyklose.
Būdamas keturiolikos metų, išleido pirmuosius savo eilėraščius ir kritikos straipsnius, sulaukęs septyniolikos – du eilėraščių rinkinius: „Poeto pasakojimas“, „Bhanušinho Thakuro dainos“.
1877 metais išvyko į Angliją, kur studijavo juridinius mokslus. Tačiau kadangi Tagorę labiau domino literatūra bei muzika, nebaigęs studijų, sugrįžo į Indiją.
Gyvendamas savo „Šilaideho“ dvare, labai daug rašė, skyrė nemažai laiko švietėjiškai veiklai: literatūrinio-visuomeninio žurnalo Šadhoda redagavimui, 1901 m. Šantiniketane įsteigė ašramą, kuris ilgainiui išaugo, apimdamas mandirą (maldyklą), eksperimentinę mokyklą, giraitę, sodą ir biblioteką. 1918 m. Ašramas peraugo į Višva-Bharati universitetą.
1905 – 1908 m. laikomas idėjiniu vadu kovoje už nacionalinę nepriklausomybę. R. Tagorės parašyti eilėraščiai tapo himnais: „Liaudies siela“ – Indijoje, o „Auksinė Bengalija“ – Bangladeše.
Rašytojas daug keliavo po pasaulį: aplankė Aziją, Ameriką, Europą, buvusią TSRS. Kovojo prieš karą ir fašizmą.
Sulaukęs 60-ties metų, ėmėsi tapybos.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išleista 50 R. Tagorės eilėraščių rinkinių, 12 romanų ir apysakų, 40 pjesių, daug novelių ir straipsnių.
Eilėraščių rinkiniai: „Vakaro dainos“ (1881), „Ryto dainos“ (1883), „Paveikslai ir dainos“ (1883), „Diezai ir bemoliai“ (1884), „Mielosios paveikslas“ (1890), „Derliaus nuėmimas“ (1896), „Gervės“ (1913) ir daug kitų.
Romanai: „Krislelis“ (1900), „Sudužimas“ (1905), „Goras“ (1907), „Namai ir pasaulis“ (1915), „Keturi gyvenimai“ (1931), „Paskutinė poema“ (1930).
Paliko apie du tūkstančius tapybos darbų.
Lietuviška bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- R. Tagorė. Namai ir pasaulis: romanas. – 1925 (vertė Jonas Jablonskis), 1959 (vertė Stasys Sabonis)
- R. Tagorė. Nacionalizmas. Kaunas: J. Kuznickio ir L. Beilio spaustuvė, 1937. 122 p. (vertė Jonas Kazėnas)
- R. Tagorė. Dainos vaikams. 2 [Garso įrašas]. – 1997
- R. Tagorė. Paklydę paukščiai. – 1998
- R. Tagorė. Užklydę paukščiai: [poetinės miniatiūros]. – 1998
- R. Tagorė. Krislelis: romanas. 2-asis patais. leid. – 1995
- R. Tagorė. Sudužimas: romanas. – 2-asis patais. leidimas. – 1995
- R. Tagorė. Aukso miražas: apsakymai. – 1983
- R. Tagorė. Gyvenimo žabangos; Keturi gyvenimai: romanas ir apysaka. – 1982
- R. Tagorė. Atsisveikinimo naktis: (apsakymai). – 1969
- R. Tagorė. Aukojimo giesmės: lyrikos rinkinys. – 1998
- R. Tagorė. Lyrika. – 1972
- R. Tagorė. Sodininkas: dainos apie meilę ir gyvenimą. Vilnius: Vaga, 2005. 144 p.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Tagore Rabindranath (bengalų k. Rabīndranāth Ṭhākur; Rabindranathas Tagorė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 408-409 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Virtuali paroda, skirta Rabindranato Tagorės 150-osioms gimimo metinėms Archyvuota kopija 2011-08-09 iš Wayback Machine projekto.
